Kalėjimų departamentas nuolat kartoja, kad nuteistiesiems draudžiama turėti mobiliuosius telefonus ir internetu bendrauti su išoriniu pasauliu.
Prasidėjus bado akcijai paaiškėjo, kad kalėjimų sienos kaip buvo taip ir liko kiauros.
Žadėjo palikti be ryšio
Nepasitenkinimą naujomis Bausmių vykdymo kodekso pataisomis reiškiantys nuteistieji savo kamerose turi mobiliųjų telefonų, kuriais filmuoja viską, kas vyksta kalinimo įstaigose, savo veiksmus derina su kituose pataisos namuose kalinčiais asmenimis ir kada nori gali kreiptis į žurnalistus – atakuoja juos ne tik skambučiais, bet ir elektroniniais laiškais.
Nors dar 2012-ųjų viduryje buvo žadėta, kad iki tų metų pabaigos visi kaliniai liks be ryšio, praėjus daugiau nei trejiems metams Kalėjimų departamentas prisipažįsta, kad projektas įstrigo ir neaišku, kada bus įgyvendintas.
Įranga paseno bemontuojant
„Vyksta įrangos montavimo darbai, jie derinami su Ryšių reguliavimo tarnyba, kada nors viskas veiks“, – „Lietuvos rytui“ sakė Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas Donatas Matuiza.
Jo teigimu, įrengti slopinamos įrangos anksčiau nebuvo įmanoma, nes paaiškėjo, kad blokavimo įrenginiai slopintų ne tik kalinimo įstaigose, bet ir aplink jas gyvenančių žmonių mobiliuosius įrenginius.
Kol sugalvota, kaip išspręsti šią problemą, atsirado 3G, o vėliau ir 4G ryšys, todėl įrengti kokybišką įrangą, kuri slopintų tik įkalintųjų, o ne aplinkinių gyventojų ryšio įrangą, reikia ir papildomo laiko, ir pinigų.
Kol kas gelbėja tik kratos
Kol kas vienintelės priemonės, kaip kalinimo įstaigų darbuotojai gali kovoti su mobiliaisiais telefonais pataisos namuose, yra kratos ir kruopštus lankytojų tikrinimas.
„Nuteistieji gyvena bendrabučio tipo kambariuose, todėl vienintelė galimybė mums kontroliuoti mobiliųjų telefonų turėjimą yra kratos. Vien pernai jų kalinimo įstaigose buvo atlikta 60 tūkstančių. Jų metu rasta ir atimta 9600 mobiliųjų įrenginių. Šiemet iš nuteistųjų jau paimta 5500 mobiliųjų telefonų“, – sakė D.Matuiza.
Daugiausia mobiliųjų telefonų į kalinimo įstaigas patenka šūviais iš vadinamųjų patrankų.
Vienu šūviu neretai permetama iki 20 telefonų.
„Vyksta savotiškas karas, kas pirmieji, jie ar mes, perims tokį siuntinį“, – kalbėjo D.Matuiza.
Atneša telefonų ir kvaišalų
Mobiliuosius telefonus savo artimiesiems į pataisos namus atneša ir jų aplankyti atėję artimieji. Įranga slepiama pačiose netikėčiausiose vietose, net maisto produktuose.
„Todėl Bausmių vykdymo kodekso pataisos ir numato draudimą nuteistiesiems atnešti naminio maisto, nes su juo perduodami ne tik telefonai, bet ir narkotikai“, – teigė Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas.
Pradėjo pjaustymosi varžybas
D.Matuiza tvirtino, kad penktadienio vakarą prasidėjęs rankų pjaustymosi vajus vakar kalinimo įstaigose jau buvo pasibaigęs.
Paskutinis savęs žalojimo atvejis buvo užfiksuotas šeštadienio vakarą Marijampolės pataisos namuose.
„Skaičiaus nesakysime, nes jie pradeda net savotiškas varžybas, kas daugiau susipjaustys“, – sakė D.Matuiza.
„Lietuvos ryto“ žiniomis, Marijampolės pataisos namuose šeštadienį susižalojo vienuolika nuteistųjų. Dar daugiau jų rankas persipjovė penktadienį.
Rankas taip pat pjaustėsi ir kitose kalinimo įstaigose bausmes atliekantys nuteistieji.
Žada badauti iki pergalės
Kalėjimų departamentas tvirtina, kad iš 7100 dabar bausmes atliekančių asmenų badauja tik 25–28 procentai.
Tačiau nuteistieji teigia, kad jų yra kur kas daugiau ir gali sudaryti apie 60–75 procentus.
Savo reikalavimus į 24 punktus surašę nuteistieji tvirtina, kad kai kurios Bausmių vykdymo kodekso pataisos prieštarauja Konstitucijai, ir žada, kad badaus, kol Seimas atšauks šias pataisas.
