Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmadienį atmetė bėglės skundą dėl jai Kauno apygardos teismo neišmokėtų 15 tūkstančių 516 eurų.
N.Venckienės teigimu, tokia suma susidarė nuo 2009 metų sausio 1 dienos iki 2012 metų liepos 2 dienos, kai dauguma valstybės tarnautojų, tarp jų ir N.Venckienė, buvo priversti tenkintis sumažintais atlyginimais.
N.Venckienė savo prašymą sumokėti jai susidariusią skolą grindė 2013 metų liepos 1 dienos Konstitucinio teismo išaiškinimu, kuriuo pripažinta, kad žmonėms, kurie gauna atlyginimą iš valstybės biudžeto, jis buvo sumažintas nesilaikant proporcingumo principo.
Buvusios teisėjos skundą išnagrinėjusi teisėja Ina Kirkutienė mano, kad N.Venckienei Kauno apygardos teismas gal ir liko skolingas, tačiau teisininkė šįkart kreipėsi ne tuo adresu.
Jai neišmokėtos atlyginimo sumos reikia reikalauti ne per Vilniaus administracinį teismą, o per savo buvusią darbovietę – Kauno apygardos teismą, nes šių metų birželio 30 dieną Seimas priėmė Kompensacijos įstatymą, kuriame nurodomas visas kompensacijos išieškojimo mechanizmas.
„Teismas kompensacijų neskaičiuoja“, – teigė Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja. Pateikti prašymą dėl neišmokėto atlyginimo Kauno apygardos teismui N.Venckienė gali iki kitų metų rugsėjo 1 dienos.
Tada bus apskaičiuota, kokią sumą Kauno apygardos teismas liko skolingas N.Venckienei. Bet net ir tada, jei teismas pripažins, kad buvusi darbovietė su bėgle visiškai neatsiskaitė, Čikagoje senukus prižiūrinti bėglė negali tikėtis iškart atgauti visos jai neišmokėtos sumos.
Ji jai būtų grąžinta per penkerius metus, pirmais metais sumokant 5 procentus neišmokėtos sumos, antrais – 20 procentų, o likusiais – po 25 procentus.
Penkių procentų delspinigiai, kuriuos N.Venckienė tikėjosi prisiteisti Vilniaus apygardos administraciniame teisme, pagal Kompensavimo įstatymą jai nepriklauso.
Šį Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą per 14 dienų galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Tai jau ne pirmas skundas Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Rugpjūčio 21 dieną turėtų paaiškėti, ar N.Venckienei bus sumokėta už jos pravaikštas Seime.
Iš Seimo ji bando prisiteisti 29 tūkstančius 916 eurų.
Tiek jai esą liko skolinga valstybė nuo 2013 metų gegužės iki 2014 metų birželio 19 dienos, kai ji oficialiai vis dar buvo Seimo narė, nors darbo vietoje nesirodė.
Savo skunde N.Venckienė teigia, kad ji dirbo ir išvykusi, teikė įstatymų pataisas, kurių nė viena nebuvo priimta.
N.Venckienė iš Seimo pageidauja ne tik esą jos uždirbto atlyginimo, bet ir reikalauja, kad jai būtų sumokėtas vidutinis Seimo nario atlyginimas už visą pradelstą laikotarpį bei 5 procentai palūkanų, kurios turi būti skaičiuojami nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo įvykdymo.
„Seimo nario veikla yra nenutraukiama. Įstatymų projektai yra tik vienas iš Seimo nario darbo epizodų. N.Venckienė nevaikščiojo į Seimo posėdžius, į Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžius, todėl ji tinkamai neatstovavo rinkėjams ir negali gauti atlyginimo“, – Vilniaus apugardos administraciniame teisme kalbėjo Seimo atstovas Vidmondas Vėgelis.
Pasak Seimo Kanceliarijos atstovo, tai, kad N.Venckienė netinkamai ėjo savo pareigas, pernai birželio 3 dieną pasisakė Konstitucinis teismas, kuris nusprendė, kad be priežasties neidama į darbą N.Venckienė sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
„Jei Seimo narys be pateisinamos priežasties neateina į posėdžius, jis juos gali sužlugdyti. Jei nebus kvorumo, įstatymai liks nepriimti. Be to, mokėti jai atlyginimą būtų nesąžininga kitų Seimo narių, kurie dirbo, ėjo į posėdžius, atžvilgiu“, – teisme kalbėjo V.Vėgelis ir pasiūlė N.Venckienės skundą atmesti kaip nepagrįsta.
Iš viso N.Venckienė yra praleidusi 115 Seimo posėdžių bei 59 Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžius.
