„Estai labai nori būti skandinavais ir labai stengiasi pamėgdžioti ne tik Šiaurės tautų gyvenimo būdą, bet ir kainas“, – tokią žinią apie tai, ko galima tikėtis turistui Estijoje, keliautojams iš Lietuvos it mantrą kartoja turizmo agentūrų darbuotojai.
Turistus pasitinka skandinaviškomis kainomis
Atrodytų didelių skirtumų tarp kaimyninės Rygos ar mylimo Vilniaus čia būti neturėtų – nedidelis senamiestis, kelios suvenyrų parduotuvės, pasimėgauti viduramžių miesto nuotaika ir virtuve kviečiantys restoranai ir „burgerių“ meniu siūlančios kavinės, bet kainų skirtumai ima badyti akis vos atsivertus meniu.
Po pasivaikščiojimo jaukiame Talino senamiestyje veikiausiai kils noras užsukti į kurią nors iš kavinių ar restoranų ir pasimėgauti vietiniu alumi ar bent puodeliu kavos. Ir čia jau tikrai teks atverti piniginę kur kas plačiau nei Vilniuje.
Alaus bokalas jums kainuos 3–6 eurus, puodelis kavos 3–4 eurus. Jei sugalvosite kavą paskaninti tradiciniu estišku likeriu, šio gėrimo taurelė taip pat kainuos 3–4 eurus. 3–5 eurus kainuos ir gabalėlis pyrago.
Sriubų kainos senamiesčio kavinėse svyruoja nuo 4–8 eurų, o štai už karštą patiekalą reikėtų nusiteikti suploti 12–15 eurų.
Tiesa, tokios kainos pasitinka tik senamiesčio lankytojus, pasivaikščiojus šiek tiek atokiau nuo pagrindinių senamiesčio gatvelių akivaizdu, kad esama ir pigesnių užeigų.
Taupūs lietuviai turistai Taline patiria tikrų tikriausią šoką ir tuomet, kai ima dairytis dar vieno itin lankomo objekto – viešojo tualeto. Už apsilankymą jame taip pat galite būti pasiruošę atsisveikinti su 1 euro moneta. Kitaip nei Lietuvoje, čia apmokestinti ir greitojo maisto restoranų tualetai, jų durys lankytojams atsiveria tik įmetus 20 euro centų monetą.
Išlepino skandinavų turistai
Nors Estiją 2014-aisiais aplankė net 1, 6 mln. keliautojų, tarp labiausiai šią šalį pamėgusių turistų lietuvių nėra. Gausiausiai šalį 2014-aisias lankiusių užsieniečių sąraše puikuojasi kaimynai latviai, norvegai, švedai, vokiečiai ir suomiai. Šeštoji vieta atitenka keliautojams iš Jungtinės Karalystės, septintoji – turistams iš Rusijos.
Estija itin džiūgauja dėl didėjančio turistų iš Azijos šalių ir Jungtinių Amerikos Valstijų skaičiaus.
Nemažą dalį į Estiją atvykstančių turistų sudaro kruizinių lainerių, kurie švartuojasi Talino uoste, keleiviai. Patys estais neslepia, kad skandinavai itin laukiami svečiai. Laukiama ne tik senąja kultūra norinčių pasigrožėti švedų ar norvegų senjorų, savaitgaliais Talino baruose ir naktiniuose klubuose siaučia svečiai iš Suomijos, kuriuos paslaugų, o ypač alkoholio kainos Taline puikiai nuteikia.
Išvykdami namo šie svečiai taip pat neskaičiuoja pinigų suvenyrams, o dažnas savo lagaminą prikrauna ir stiprių estiškų užpiltinių, mat už maždaug 85 kilometrų esančioje Suomijoje ši „senolių išminties subrandinta“ produkcija kainuoja kone dvigubai brangiau.
Nemokamos pramogos pabrango
Muziejų kainomis Estija veikiausia neišsiskiria iš kitų Europos šalių, tačiau dažniau vykstantys į šią šalį pastebėjo, kad nemažai turistinių atrakcijų, kurios anksčiau buvo nemokamos, staiga ėmė ir pabrango.
Puikus pavyzdys – Anglos vėjo malūnų kompleksas Saremos saloje. Jei prieš kelis metus ant akmeninio pamato stovinčius malūnus buvo galima apžiūrėti nemokamai, tai dabar už apsilankymą prie pat kelio įsikūrusioje lauko ekspozicijoje tenka sumokėti 3,5 euro žmogui.
Minimalaus atlyginimo maksimalūs skirtumai
Skiriasi ne tik Vilniaus ir Talino turistinių zonų kainos – šių miestų gyventojų pajamos taip pat jau nebėra „broliškai“ panašios.
Minimalus atlyginimas Estijoje šiuo metu yra 390 eurų, tuo tarpu Lietuvoje – 325. Štai vidutinis atlyginimas Taline, išskaičiavus mokesčius, siekia 841 euro. Vilniečių uždarbis kur kas kuklesnis – 625 eurai.
Smarkiai skiriasi ir viešojo transporto paslaugų kainos – iš vairuotojo įsigytas vienkartinis bilietas Taline kainuos 1,60 euro, o vienas važiavimas su elektroniniu vienos valandos bilietu – 1,10 euro.
