Juk kaip kitaip nei šalies vadovės pripažinimą, kad suklydo ir dar ilgai tos klaidos netaisė, galima vertinti paaiškinimus, kodėl ji neteikė antrajai kadencijai savo statytinio, generalinio prokuroro D.Valio kandidatūros, o vėliau į tą vietą siūlė teisėją iš Kauno N.Meilutį?
Tiek pati prezidentė, tiek jos komanda aiškino, kad šalies prokuratūra ne tik skendi gilioje stagnacijoje, bet dar giliau nusirito į nuosmukio bedugnę, todėl jai reikia tokio puikaus, kompetentingo reformatoriaus, koks tikrai negali būti D.Valys ir tikrai toks yra N.Meilutis.
Šia proga galima prisiminti ir kone visą D.Valio kadenciją iš tos pačios prezidentės lūpų skambėjusias pagyras ir jam, ir sau, kad prokuratūra reformuojama labai šauniai.
Bet atleidus (tiesa, į puikiai apmokamas atostogas) D.Valį, o vėliau pasiūlius N.Meilutį, paaiškėjo, kad padėtis ne tik ne rožinė, bet ir juoda.
Tokiomis pat tamsiomis spalvomis situaciją piešė ir pasiūlytasis N.Meilutis, stengdamasis parodyti, koks šaunus riteris jis bus.
Seimui kažkodėl tuo nepatikėjus ir nusmeigus tą riterį prie pat starto linijos, prezidentė pateikė naują kandidatę E.Dambrauskienę, kurią irgi surado teisme – tik jau Kaišiadoryse.
Toliau – dar gražiau. D.Grybauskaitės patarėja teisės klausimais R.Svetikaitė, šią savaitę pristatydama prezidentinę rastinukę Seimui, kaip vieną pagrindinių teisėjos privalumų pabrėžė, jog ji praskaidrino Kaišiadorių teismą, kuriame buvo daug netvarkos.
Palaukite! Bet juk prieš E.Dambrauskienę šiam teismui vadovavo tas pats N.Meilutis.
Tuo metu pati E.Dambrauskienė, įkopusi į Seimo tribūną, dar pridūrė, jog viskas prokuratūroje vyko ir, suprask, tebevyksta „neskaidriai“.
Galima tik užjausti Seimo narius, turinčius susigaudyti, ką jiems pateikė šalies vadovė, – naują savo klaidą ar visų buvusių klaidų atitaisymą.
Nors dalis parlamentarų sutrikdyti, neaišku, ar jie išdrįs skelti dar vieną politinį antausį šalies vadovei.
Juolab kad valdančiosios koalicijos viršūnės, atrodo, nenori naujo konflikto su Prezidentūra – Seimo pirmininkė L.Graužinienė net asmeniškai ėmė agituoti už kandidatę, kuri esą patinka ir socialdemokratams.
Bet kad ir kaip baigtųsi ši intriga, aišku viena – tikrųjų prokuratūros problemų, pirmiausia priklausomybės nuo politikų, nei vienokia, nei kitokia atomazga neišspręs.
