Senukus JAV slaugančiai buvusiai teisėjai neįtiko Vilniaus apygardos administracinio teismo pasiūlymas neišmokėtos algos reikalauti vadovaujantis Kompensacijos įstatymu, todėl ji teisėjos Inos Kirkutienės sprendimą atmesti jos skundą, apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisininkai šiuo N.Venckienės žingsniu stebisi, nes teismo pasiūlytas būdas kreiptis į Kauno apygardos teismą, kuris paskaičiuotų nesumokėtos algos dydį ir apskaičiuotų kompensaciją bėglei būtų daug palankesnis, nei reikalauti pinigų per teismą, kuriame dėl senaties jai gali būti priteista kompensacija tik už du mėnesius.
„Arba jai labai patinka teistis, arba reikia pinigų čia ir dabar, nes pagal Kompensacijos įstatymą ji neišmokėtą atlyginimo dalį gautų tik per penkerius metus“, – portalui lrytas.lt sakė teisininkai.
Pirmais metais N.Venckienei būtų sumokėta 5 procentai neišmokėto atlyginimo, antrais – 20 procentų, o likusiais – po 25 procentus.
Kaip jau rašėme, JAV nuo teisėsaugos pasislėpusios N.Venckienės skundas dėl jai esą neišmokėto atlyginimo, 15 tūkstančių 516 eurų, Kauno apygardos teisme Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė šių metų rugsėjo 14 dieną.
N.Venckienė pasiskaičiavo, kad tokia suma susidarė nuo 2009 metų sausio 1 dienos iki 2012 metų liepos 2 dienos, kai dauguma valstybės tarnautojų, tarp jų ir N.Venckienė, buvo priversti tenkintis sumažintais atlyginimais.
N.Venckienė savo prašymą sumokėti jai susidariusią skolą grindė 2013 metų liepos 1 dienos Konstitucinio teismo išaiškinimu, kuriuo pripažinta, kad žmonėms, kurie gauna atlyginimą iš valstybės biudžeto, jis buvo sumažintas nesilaikant proporcingumo principo.
Buvusios teisėjos skundą išnagrinėjusi teisėja I.Kirkutienė mano, kad N.Venckienei Kauno apygardos teismas gal ir liko skolingas, tačiau teisininkė kreipėsi ne tuo adresu.
Jai neišmokėtos atlyginimo sumos reikia reikalauti ne per Vilniaus administracinį teismą, o per savo buvusią darbovietę – Kauno apygardos teismą, nes šių metų birželio 30 dieną Seimas priėmė Kompensacijos įstatymą, kuriame nurodomas visas kompensacijos išieškojimo mechanizmas.
„Teismas kompensacijų neskaičiuoja“, – teigė Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja. Dėl antrojo N.Venckienės skundo, tariamai neišmokėto jai atlyginimo Seime, Vilniaus apygardos administracinis teismas yra nusprendęs kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Už pravaikštas Seime N.Venckienė reikalauja jai priteisti 29 tūkstančius 916 eurų.
Tiek jai esą liko skolinga valstybė nuo 2013 metų gegužės iki 2014 metų birželio 19 dienos, kai ji oficialiai vis dar buvo Seimo narė, nors darbo vietoje nesirodė.
Savo skunde N.Venckienė teigia, kad ji dirbo ir išvykusi, teikė įstatymų pataisas, kurių nė viena nebuvo priimta.
Priimdamas sprendimą kreiptis į Konstitucinį Teismas, teisėjas Rytis Krasauskas neabejojo, kad į darbą neinančiam žmogui atlyginimas negali būti mokamas, bet suabejojo ar Seimo statuto 15 straipsnis neprieštarauja Konstitucijai.
Šiame straipsnyje yra numatytas tik atvejis, kad už tam tikrą praleistų posėdžių skaičių Parlamentarui atlyginimas gali būti mažinamas trečdaliu, tačiau nėra aiškiai nurodyta, kaip alga turi būti mokama, jei Seimo narys iš viso nevaikšto į Seimo posėdžius.
„Seimo statute nėra aiškiai apibrėžta, pagal kurį straipsnį Seimo nariui gali būti nemokamas atlyginimas arba sustabdytas, todėl teismo nuomone, Seimo statute turi būti sureguliuota tvarka ir nustatyta, kokiu atveju Seimo nariams atlyginimas gali būti iš viso nemokamas“, – aiškino teisėjas R.Krasauskas.
Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis kreiptis į Konstitucinį Teismą yra neskundžiama.
