Kartu su G.Dauguvietytės urna toje pačioje duobėje buvo palaidota ir dar viena. Prieš dešimt metų mirusio režisierės sutuoktinio pelenai ilsėsis kartu su jos pelenais. Tokia buvo prieš mirtį išsakyta jos valia.
„Viskas vyko taip, kaip norėjo Galina. Tik ji įsivaizdavo, kad žmonių turėjo būti mažiau. Bet tikrai ne vieno atėjusio būtų neišvariusi“, – pasibaigus G.Dauguvietytės laidotuvėms kalbėjo jos draugas ir globėjas televizijos operatorius Vygintas Grigonis.
„Su Galina bendravome kasdien – rytą ir vakarą. Mes buvome sielos draugai. O jos duotas gyvenimo pamokas moku mintinai“, – sakė vilnietis.
Laidotuvės buvo planuotos 13 valandą. Tačiau urnas iš Vilniaus gabenę Lietuvos radijo ir televizijos atstovai bei keli artimai su velione bendravę žmonės vėlavo daugiau, nei pusvalandį.
Kelias iki Dauguviečių viensėdžio tolimas ir painus. Jau apie vidurdienį į sodybą ėmė rinktis artimiausių kaimų gyventojai, atvažiavo ir biržiečių. Žmonės vaikščiojo po spalvotais lapais nubertą pievą ir vieni kitiems pasakojo prisiminimus apie G.Dauguvietytę.
Vienis savus, kiti skaitytus ar girdėtus. „Atsimenu, kaip ji atvažiavusi sėdėjo po tuo klevu, kaip jaunystėje, 1948 metais vaikščiojome su ja prie Nemunėlio“, – prisiminė buvusi Dauguviečių viensėdžio kaimynė Lina. Biržietė Zita G.Dauguvietytę sakė prisimenant iš Biržuose vykstančių teatrų festivalių. Kartą garbi viešnia susiruošė išvykti, bet susizgribo palikusi rankinuką. Vyrai išbėgo jo ieškoti. Paaiškėjo, kad „rankinukas“ – tai didžiulė turgaus prekiautojų pamėgto modelio maišas su rankenomis. G.Dauguvietytė jį pilną buvo pridėjusi biržietiškos duonos, kurią rengėsi vežtis į Vilnių.
Atrodė, taip, tarsi susirinkusieji palydėti režisierę paskutiniam poilsiui iš anksto buvo susipažinę su jos priesakais bei scenarijumi ir jo kruopščiai laikėsi. Sodyboje sklandė ypatinga ir visai negedulinga nuotaika. Pamažu prisirinko keli šimtai žmonių.
Visi sustojo ratu po klevu, apsupdami iš anksto iškastą duobę ir kantriai laukė atvežamos urnos. Paskutinę atsisveikinimo ceremoniją pradėjusi Biržų vicemerė Irutė Varzienė padėkojo dabartiniams Dauguviečių sodybos šeimininkams Audronei ir Donatui Ambrazevičiams, kurie netrukdė įvykdyti G.Dauguvietytės valią ir savo kieme sutiko priimti jos palaikus.
„G.Dauguvietytei turim dėkoti už visas pamokas, kurias iš jos gavome“, – sakė I.Varzienė. Artimai su velione bendravusi aktorė Nijolė Narmontaitė sakė, kad viskas vyksta pagal G.Dauguvietytės parašytą scenarijų. „Vakar skambėjo jos mėgstama prancūzų muzika, šiandien Galina užsakė gerą orą. Ji liepė neliūdėti ir džiaugtis kiekviena akimirka“, – susirinkusiems pasakė aktorė.
Nė vienas iš kalbėtojų nedaugiažodžiavo.
G.Dauguvietytės laidotuvių ceremonija buvo trumpa ir šviesi.
