Lietuviai dosniausi kariuomenei, bėdžiams ir V. Tomaševskiui

Šiemet lietuviai įvairioms labdaros organizacijoms ir fondams bei politinėms partijoms kur kas dosniau nei pernai atvėrė pinigines. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, gyventojai paramą gaunančioms organizacijoms bei politinėms partijoms skyrė per 7 mln. litų (2,1 mln. eurų) daugiau paramos nei praėjusiais metais.

Lietuviai dosniai aukojo kariuomenei, beglobiams gyvūnams ir politikams.
Lietuviai dosniai aukojo kariuomenei, beglobiams gyvūnams ir politikams.
Lietuviai noriai remia beglobius gyvūnus.<br>M.Patašiaus nuotr.
Lietuviai noriai remia beglobius gyvūnus.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiausiai paramos lietuviai skiria kariuomenei.<br>P. Mantauto nuotr.
Daugiausiai paramos lietuviai skiria kariuomenei.<br>P. Mantauto nuotr.
Itin gausų rėmėjų būrį turi V.Tomaševskis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Itin gausų rėmėjų būrį turi V.Tomaševskis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ž.Mauricas įsitikinęs, kad paramos skyrimo tradicijos Lietuvoje keisis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Ž.Mauricas įsitikinęs, kad paramos skyrimo tradicijos Lietuvoje keisis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Indrė Vainalavičiūtė

Oct 27, 2015, 4:12 PM, atnaujinta Oct 7, 2017, 12:09 PM

Rėmė ir kariuomenę, ir politikus

Daugiausia gyventojų paramos šiemet sulaukė Lietuvos kariuomenė (953624,65 lito), taip pat neabejingi lietuviai buvo labdaros ir paramos fondo „Bėdų turgus“ prašymui aukoti (paaukota 547199,66 lito), o trečiąją vietą pagal gyventojų skirtą paramą užima beglobiais gyvūnais besirūpinanti viešoji įstaiga „Lesė“.

Nors visą pirmojo paramos gavėjų dešimtuko sąrašą sudaro daugiausia gyvūnų globos ir labdaros organizacijos, vis dėlto aštuntoje vietoje – visuomeninė organizacija Lietuvos lenkų sąjungos Vilniaus rajono skyrius.

Ši organizacija gavo 172580,43 lito, kuriuos jai skyrė 4072 rėmėjai. Pernai ši organizacija taip pat pateko į didžiausios paramos gavėjų dešimtuką ir buvo jo septintoje vietoje. Lietuvos lenkų sąjungos Vilniaus rajono skyriui pernai skirta 180613 litų paramos, kurią suteikė 4453 rėmėjai.

Lietuvos lenkų sąjungos Vilniaus rajono skyriaus vadovas Valdemaras Tomaševskis apie tai, kur slypi jo vadovaujamos organizacijos sėkmės gaunant gyventojų paramą fenomenas, sakė: „Viskas dėl pasitikėjimo, kurį sukūrėme savo darbais. Mūsų organizacija yra idėjinė, puoselėjame krikščioniškas vertybes.“

Partijų dešimtuke – ketvirtoji vieta

Paklaustas apie šiek tiek mažėjančią paramą Lietuvos lenkų sąjungos Vilniaus rajono skyriui, pašnekovas teigė, kad parama sumažėjo nedaug, ir dėl to veikiausiai kaltos kitos visuomeninės organizacijos: „Visuomeninių organizacijų, kurios renka paramą, vis daugėja. Jei tai sąžiningos organizacijos, puoselėjančios vertybes, lėšas renkančios bažnyčiai ar pan., tai mes galime šioms idėjoms tik pritarti. Gal ir gali atrodyti, kad esama tam tikros konkurencijos, bet jei šią paramą gaus koks nors sąžiningas labdaros fondas, tai juk nieko bloga.“

V.Tomaševskis apie savo rėmėjus išsamiai kalbėti nenorėjo, tik pabrėžė, kad organizacija turi per 3 tūkst. narių, o rėmėjų esą kelis kartus daugiau.

Gyventojai noriai savo paramą dalijo ir partijoms. Tiesa, jų paramos gavėjų dešimtukas jau porą metų nekinta, mat daugiausia rinkėjų malonės sulaukia didžiosios politinės jėgos.

Šiemet daugiausia rinkėjų paramos sulaukė Lietuvos liberalų sąjūdis, kuriam skirta 725379,47 lito, o pernai pirmąja vieta galėjo džiaugtis Lietuvos socialdemokratų partija, gavusi 610714 litų paramos.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) jau dvejus metus yra ketvirtoje dešimtuko pozicijoje. Šiemet jai paramą skyrė 11207 asmenys ir ji sudarė 287643,03 lito, o pernai 10726 rėmėjai skyrė 265950 litų.

Ekonomistas: „Skiria tam, kas garsiai prašo“

Ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad faktas, jog kariuomenė gavo daugiausia paramos, signalizuoja apie tam tikrą susitelkimą.

„Tai rodo, kad kryptingai siekiama vieno ar kito tikslo pasitelkiant įvairius rinkodaros sprendimus. Žinoma, tos įstaigos ir institucijos, kurios daugiau pasitelkia šių priemonių,  daugiau gauna ir paramos.“

Pasak pašnekovo, laikui bėgant Lietuvoje tam tikros paramos skyrimo tradicijos keisis: „Remti gyvūnų globos organizacijas labiau įprasta Vakaruose, nes ten socialinės apsaugos sistema išsprendžia tam tikras socialines problemas.

Neretai žmonės net per daug nesigilina, kam ją gali pervesti, o perveda toms institucijoms, kurios į save atkreipia daugiausia dėmesio.

Tuo kartais ir naudojamasi, nes šioje srityje dar tik žengiame pirmuosius žingsnius. Jei šių organizacijų aktualumas išliks didelis, tai ir parama joms bus skiriama, o jei jis sumažės, bus gana lengva nukreipti žmonių dėmesį į kitus dalykus.“

Ekonomistas pasidalijo ir dar vienu pastebėjimu: „Paramos skyrėjai, turintys geresnį išsilavinimą, dažniausiai šuniukams, kačiukams ir politinėms partijoms pinigų neskiria, o remia tuos sektorius, kurios identifikuoja kaip turinčius daugiausia potencialo, pvz., mokslo įstaigas.“ Pats Ž.Mauricas teigė dažniausiai paramą taip pat skiriantis mokslo įstaigoms.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.