Keturias moteris nužudęs 57-erių R.Bekintis – visiškai degradavęs. Teistas net keliolika kartų, taip pat ir už žmogžudystę. Niekur nedirbo, valkatavo ir nuolat girtavo. O šią savaitę ėmė žudyti. Ir vėl gerti.
Reakcija į šiuos šėtoniškus įvykius, atveriančius žmogiškojo nuopuolio ir blogio dugną, buvo keleriopa.
Dalis žmonių vėl kartojo tai, ką ir po kiekvienų žudynių: metas grąžinti mirties bausmę.
Kiti pagrįstai klausė: ką darė valstybės institucijos, kurių paskirtis – užkirsti kelią tokioms tragedijoms? Pagaliau kur žiūrėjo vietos bendruomenė, kuri 2012 m. gavo saugiausios seniūnijos, o šiemet – saugiausios šalies bendruomenės titulus?
Tiek kaimynai, tiek vietos socialiniai darbuotojai, tiek seniūnija pažinojo žudiką ir matė, kaip jis slysta į bedugnę. Negana to, visai neseniai jis vis pakliūdavo į vietos teisėsaugininkų rankas dėl žiauraus elgesio su savo sugyventine. Tačiau, abiem „susitaikius“, R.Bekintis išvengdavo belangės.
Taigi dalis visuomenės įžvelgė, kad pagrindinė problema – atsainus ir pernelyg atlaidus teisėsaugos bei teismų darbas, jų požiūris į recidyvistus, kuriems neskiriamos griežčiausios laisvės atėmimo bausmės net už pasikartojančius nusikaltimus.
Dar kiti piliečiai teigė, kad valstybė apskritai nesirūpina kalėjimą paliekančiais asmenimis, jų nerengia gyvenimui laisvėje, o čia neprižiūri.
Tuo metu Kražių bendruomenės ir seniūnijos atstovai tvirtino tiesiog negalėję išgirsti šalia tiksinčios bombos, nes R.Bekintis nekėlęs įtarimų, kad gali šitaip kraupiai pasielgti.
Probacijos tarnyba taip pat aiškino: nors R.Bekintis kartais vengdavo priežiūros ar atskirų perauklėjimo programų, neatrodė, kad tai daro piktybiškai, jis esą vis pasiaiškindavo, jog sutriko sveikata.
Klausantis šių pasiaiškinimų galima išgirsti paslėptą pasiteisinimą: negi įmanoma rūpintis kiekvienu girtuokliu ar buvusiu kaliniu, ypač tokiu, kuris to visiškai nenori ir net vengia?
Politikai, kuriems būtų galima adresuoti didelę dalį minėtų klausimų, atrodė ne mažiau sutrikę nei paprasti mirtingieji.
Seimo pirmininkė L.Graužinienė ir premjeras A.Butkevičius konstatavo, kad pagrindinė tragedijos priežastis – girtuoklystė, pagal kurios mastą esame vieni iš pirmūnų pasaulyje. O žmogžudžio aukas vakar asmeniškai pagerbusi prezidentė D.Grybauskaitė dar paragino visai kitaip pažvelgti į viešąjį saugumą ir saugią kaimynystę.
Sveikatos apsaugos ministrė R.Šalaševičiūtė pasiūlė grąžinti priverstinį gydymą nuo alkoholizmo, bet jai iškart paprieštaravo vidaus reikalų ministras S.Skvernelis. Jis pareiškė, kad tai ne tik nublokštų Lietuvą į sovietmetį, bet ir iš esmės nespręstų problemos.
Bet, tarkime, kaip mažinti alkoholio prieinamumą provincijoje, kur jau seniai klesti nelegalių svaigalų pardavimo punktai, neretai globojami vietos teisėsaugos?
Žodžiu, alkoholizmas, neprižiūrimi recidyvistai – tik dalis daugelio kaimų socialinės ir demografinės degradacijos paveikslo. O valstybė, jos politinis elitas per visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį taip ir nesugalvojo, kaip pakeisti tą baisų paveikslą.
