Ar naujoji Lenkijos valdžia ir didelė dalis politinio elito nustos pagrindiniu Lietuvos lenkų lyderiu laikyti europarlamentarą V.Tomaševskį, o jo kariauną – vieninteliais politiniais šios tautinės mažumos atstovais mūsų šalyje? Regis, gali taip nutikti.
V.Tomaševskis trečiadienį nedalyvavo Lenkijos Nepriklausomybės dienos iškilmėse Varšuvoje, o jam atstovavo LLRA narys parlamentaras Michalas Mackevičius.
Kas tie stiprybės šaltiniai?
Iki šiol vienas pagrindinių V.Tomaševskio politinės stiprybės šaltinių buvo ne tik nuolatinius jo rinkėjus mobilizuojantis konfliktas su Vilniumi, bet ir kone besąlygiška oficialiosios Varšuvos parama.
Maždaug prieš pusantro dešimtmečio dar liepsnojusių Lietuvos lenkų vidaus kivirčų išvargintą Varšuvą itin veikė ir tebeveikia pagrindinis LLRA argumentas, kad jis „suvienijo“ Lietuvos lenkus ir jiems visiems atstovauja.
Vienas pagrindinių V.Tomaševskio stiprybės šaltinių – ir Lenkijos finansinė parama Lietuvos lenkų mažumai, kurią jis kontroliuoja.
Tiesa, pastaraisiais metais tarp Lietuvos lenkų ėmė plėstis maišto židiniai prieš antilietuviška ir prorusiška pozicija pagarsėjusį LLRA vadą.
Vis dėlto dešiniosios Teisės ir teisingumo partijos pergalė Lenkijos prezidento ir parlamento rinkimuose, regis, nubraukė viltis, kad V.Tomaševskio pozicijos Varšuvoje gali susilpnėti.
Turi dairytis naujų lyderių
Tačiau prieš kelias dienas apsilankęs Varšuvoje užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius viešai pareiškė viltį, kad bendraudama su Lietuvos lenkais naujoji Lenkijos valdžia neklausys vien V.Tomaševskio. Tokios viltys gali būti realios.
Antai radijo stoties „Znad Willii“ interneto svetainėje buvo paskelbtas interviu su žinoma Lenkijos žurnaliste Maria Przelomiec „Varšuva turi atkirsti V.Tomaševskį nuo pinigų“.
Žurnalistė pareiškė, kad šis politikas negali būti „vienintelis gėrybių skirstytojas“, Lenkijos parama turi tekti ir kitiems Lietuvos lenkų veikėjams, o Varšuva turi dairytis naujų Lietuvos lenkų lyderių.
Svečius rinkosi prezidentūra
Kaip minėta, V.Tomaševskio nebuvo Lenkijos Nepriklausomybės dienos minėjime Varšuvoje. Svečius iš Lietuvos rinkosi Lenkijos prezidentūra.
Beje, iškilmėse, kurias vainikavo Lenkijos vadovo Andrzejaus Dudos priėmimas prezidentūroje, dalyvavo du V.Tomaševskio oponentai – Kovo 11-osios Akto signataras Česlavas Okinčicas ir laikraščio „Kurier Wilenski“ savininkas Zygmuntas Klionovskis.
Č.Okinčicas nenorėjo svarstyti, ar tai atspindi kokį nors Varšuvos požiūrį į LLRA bei jos lyderį, tik pasidžiaugė, kad buvo proga pabendrauti su A.Duda ir jam perduoti „savo požiūrį“.
„Buvo proga padėkoti jam, kad jis brėžia naują kryptį užsienio politikoje ir verčia naują santykių su Lietuva lapą ir kad Lenkija bus kartu ir su Lietuva, ir su kitomis regiono valstybėmis“, – „Lietuvos rytui“ sakė Č.Okinčicas, kartu vildamasis, kad ir Lietuva elgsis konstruktyviai spręsdama savo lenkų problemas.
Tiesa, į Nepriklausomybės dienos iškilmes Lenkijos prezidentūra nepakvietė kai kurių Lietuvos užsienio reikalų ministerijos siūlytų Lietuvos lenkų atstovų, žinomų „antitomaševskine“ veikla, pavyzdžiui, Liberalų sąjūdžio lyderės Šalčininkuose Julijos Mackevič. Varšuva tepaaiškino, kad iškilo „techninių problemų“.
Bet kai kurie liberalų veikėjai įtaria, kad čia neapsieita be to paties V.Tomaševskio įtakos.
Kvietimo atsisakė?
Pats V.Tomaševskis „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad buvo kviestas į iškilmes Varšuvoje, tačiau to kvietimo esą atsisakė ir pasirinko Vilnių.
Klausiamas, ar jį tikrai kvietė Lenkijos prezidentūra, LLRA vedlys atsakė teigiamai, tačiau kodėl atsisakė kvietimo, nepaaiškino.
„Mums ten atstovavo M.Mackevičius“, – tepasakė V.Tomaševskis.
