Po teroristų išpuolio oficialios struktūros apie grėsmę mūsų šaliai kalba santūriai ir ramina, kad Lietuva pakankamai pasirengusi užkirsti kelią terorizmui. Tačiau tarptautinės politikos žinovai tuo abejoja. Ir ragina kitaip pažvelgti į pabėgėlių problemą: ne vien per humanizmo, bet ir per rūpesčio savo šalies saugumu prizmę.
Šeštadienį kalbėdamas apie Lietuvos padėtį islamo teroristų išpuolio Paryžiuje kontekste, vidaus reikalų ministras Salius Skvernelis paskelbė, jog imtasi papildomų saugumo priemonių.
Sustiprino apsaugą
Tačiau, jo manymu, visuomenei pagrindo nerimauti šiuo metu nėra.
„Vidaus reikalų sistemos tarnybos jau atlieka tuos veiksmus, kurie tokiose situacijose yra būtini. Vyksta prevenciniai darbai, ir mūsų saugumo stiprinimo priemonės pritaikytos. Esminis dalykas – žmonėms panikuoti Lietuvoje jokio pagrindo nėra. Kaip mus informavo ir Valstybės saugumo departamentas, terorizmo tikimybės lygis šalyje nepakitęs“, – BNS šeštadienį sakė S.Skvernelis.
Lietuvoje, reaguojant į Paryžiuje įvykdytus teroro išpuolius, taip pat sustiprintos saugumo priemonės, tvirtina vidaus reikalų ministras.
Tačiau, pasak ministro, gyventojams reikia būti budriems ir pastebėjus įtartinus asmenis ar daiktus nedelsiant kreiptis į teisėsaugos pareigūnus.
S.Skvernelio teigimu, daugiau dėmesio skiriama ir Lietuvos sienų apsaugai.
„Mūsų išorinių sienų apsauga yra tikrai pakankamai gerai užtikrinama, todėl kažkokių ypatingų priemonių čia nėra reikalo imtis. Kalbant apie vidinę ES sieną su Lenkija ir Latvija, čia vėlgi pasieniečiai turi specialių priemonių planą ir pagal atitinkamus rizikos faktorius šios sienos kontrolė yra sustiprinta“, – tvirtino S.Skvernelis.
Nekels grėsmės lygio
Kalbėdamas per LRT televiziją Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas teigė, jog Lietuvai nesiūloma kelti grėsmės lygio.
„Po teroro išpuolių Paryžiuje prieš „Charlie“ leidinį pakėlėme grėsmės lygį iki žemo ir, manau, to užtenka“, – sakė A.Paulauskas.
Anksčiau jis siūlė priimti įstatymą, draudžiantį Lietuvoje musulmonėms dėvėti visą veidą ir kūną iki pėdų dengiantį drabužį.
Paklaustas, kokios tarnybos Lietuvoje atsakingos už terorizmo prevenciją ir kovą su juo, Seimo narys paaiškino: „Žvalgybinę informaciją renka Valstybės saugumo departamentas (VSD), šių duomenų pagrindu veiksmų tiri imtis VRM struktūros.“
Politikos apžvalgininkas, diplomatas, buvęs VSD vadovas Mečislovas Laurinkus, kalbėdamas su portalu lrytas.lt, nevyniojo žodžių į vatą.
„Grėsmė yra tikra, o ne teorinė. Gaila, kad Lietuvoje iki šiol taikoma praktika – sukrusti tik tada, kai atsitinka tragiški įvykiai. Laikas imtis konkrečių veiksmų, o ne tik teoriškai kalbėti apie terorizmo grėsmę“, – tvirtino M.Laurinkus.
Atsargiai: pabėgėliai!
Buvęs VSD vadovas ir diplomatas mano, jog svarbiausia problema, kurią jau dabar turėtų spręsti Lietuva, – artėjantis pabėgėlių srautas.
„Esmė ne ta, kad tarp pabėgėlių yra įvairių žmonių, gerų ir blogų. Jie plūsta iš Azijos ir Šiaurės Afrikos, šalių, kurios jau seniai yra islamiškojo radikalizmo lopšys. Tūkstančiai pabėgėlių, užplūdusių Europą vienu metu, tai ne atsitiktinumas. Tik visiški politiniai trumparegiai gali neigti, kad tai organizuota kampanija“, – tikino M.Laurinkus.
Buvęs krašto apsaugos ministras, dabar – nepriklausomas tarptautinių santykių ekspertas Audrius Butkevičius įsitikinęs, kad Lietuvos saugumo tarnybų pasirengimas atremti teroristų išpuolius – nulinis.
„Mūsų jėgos struktūros neturi jokios patirties ir net nerengiamos tokiems uždaviniams. Kariuomenė, pavyzdžiui, daugiausia dėmesio skiria sąjungininkų kariuomenės veiksmams aptarnauti.
Juk net Prancūzijos jėgos struktūros, turinčios didelę patirtį, išplėtotą žvalgybos tinklą, užgrūdintos kare su islamistais, neišvengė teroro išpuolių. Šios nakties tragedija Paryžiuje – ne pirmoji ir, deja, vargu ar paskutinė“, – susirūpinęs kalbėjo A.Butkevičius.
Nevertina gyvybės žemėje
Jis dar po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios teroristų atakos JAV, kai buvo sugriauti dangoraižiai dvyniai, skeptiškai vertino tik jėga paremtą Vakarų atsaką, Afganistano bombardavimą.
„Vakarai iki galo nesuvokia, jog jie susidūrė su kitokios civilizacijos sampratos žmonėmis, su pasaulėjauta, pagal kurią žmogaus gyvybė nieko verta. Kas gali atgrasinti sprogmenimis apsikarsčiusį džichadistą, kuris šventai tiki, kad jo, su savimi nusinešusio į aną pasaulį dešimtį kitą klaidatikių, laukia dešimt dailių mergelių rojuje? Juk išaugęs skurdo aplinkoje jaunuolis žino, kad dorai dirbdamas jis per visą gyvenimą neuždirbs išpirkos nuotakai, vienai mergelei“, – vaizdžiai kalbėjo tarptautinių santykių ekspertas.
Šiuos dalykus reikia turėti omenyje, mano A.Butkevičius, ir pasitinkant pabėgėlius, kurių dalį įsipareigojusi priimti ir Lietuva. Jis ragino ne tik džiaugtis, kad pabėgėliai užpildys trūkstamas darbo vietas, ir ne vien jų gailėtis, bet pirmiausia rūpintis savo šalies saugumu.
„Pabėgėliai yra puiki socialinė terpė terorizmui. Kai jie pamatys, kad čia jiems nėra lengvo gyvenimo ir rojaus žemėje, greitai atsiras tokių, kurie griebsis automatų. Užteks, pavyzdžiui, tik menkų buitinių konfliktų, kad atvykėliai pasijustų esantys niekinami, atstumti“, – perspėjo ekspertas.
Seimo narys, istorikas, žvalgybos problemų tyrinėtojas Arvydas Anušauskas savo „Facebook“ paskyroje pabrėžė, kad siekdama užtikrinti apsaugą nuo terorizmo Lietuva privalo kruopščiai derinti veiksmus su ES struktūromis.
Reikia veikti išvien su ES
„Po teroro aktų Paryžiuje galima neabejoti, kad ir Lietuvoje teks spręsti kelis klausimus: reikalingas koordinuotas tarptautinis atsakas teroristų grupuotėms, kurių vien oro antskrydžiais nesunaikinsi; reikia bendros ES išorės sienų kontrolės; reikia remti ištekliais ir mūsų žvalgybos, ir kontržvalgybos tarnybas, kurios taip pat dalyvauja keičiantis informacija ir ją tikrinant kovoje su tarptautiniu terorizmu; reikia nukirsti teroristų finansavimo šaltinius ir atsakas turi būti tarptautinis.
Taip, pas mus nėra dešimčių ar šimtų radikaliųjų islamistų, mums kyla kitų grėsmių dėl regiono specifikos, tačiau juk ir mes – Europos dalis“, – šeštadienį rašė A.Anušauskas.
Per virtinę kruvinų atakų, kurių taikiniais penktadienio vakarą tapo į koncertą atėję jaunuoliai ir populiariose Prancūzijos sostinės vietose laiką leidę paryžiečiai,mažiausiai 120 žmonių žuvo, o dar daugiau kaip 200 buvo sužeista.
Didžiausios skerdynės įvyko koncertų rūmuose „Bataclan“, kuriuose koncertavo amerikiečių roko grupė ir kuriuose užpuolikai dešimtis žmonių buvo paėmę įkaitais bei mėtė sprogmenis į savo belaisvius.
