Tokia diskusija Valdovų rūmuose penktadienį vyko tarp įvairių religijų atstovų ir visuomenininkų.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sakė, kad pasaulis turi susitelkti prieš blogį ir vadovautis religija ir tikrosiomis vertybėmis.
„Privalome susimąstyti, kokį pasaulį sukursime, jei leisime interesams išstumti vertybes ir jei nesiimsime ryžtingų veiksmų atsakydami į didžiausią nusikaltimą – žudymus, kurie vykdomi prisidengiant religiniais įsitikinimais. Artėjame prie lemiamo etapo, kai mūsų neveikimas gali artinti pasaulį civilizacijų ir religinių karų link. Tačiau aš tikiu, kad mes galime ir privalome ieškoti bendrumo, išgirsti vieni kitus ir susivienyti blogio akivaizdoje“, – kalbėjo L.Linkevičius.
Religijos sutaikys arba suskaldys
Valdovų rūmuose kalbėjo ir Prancūzijos Bordo miesto imamas Tareqas Oubrou.
Islamo dvasininkas pabrėžė, kad globalizacija buvo proga atrasti pasauliui savo įvairovę ir sukurti bendrą žmogiškumo smapratą. Imamas įsitikinęs, kad šiais laikais religijos vaidina labai svarbų vaidmenį. Tačiau prie ko tai atves – nėra aišku.
„Vykstant tokiems įvykiams, religijos gali tapti ir sutaikymo veiksniu. Tačiau jos taip pat gali paskatinti susiskaldymą, neapykantą ir karus. Šiandien nuo politinių ir ekonominių manipuliacijų kenčia islamas. Rytoj galbūt su tuo susidurs kitos religijos. Galbūt tas blogis pasklis? Funadamentalizmas sukelia dar daugiau fundamentalizmo. Grįžtama prie religijos, tačiau kartu atsigręžiame į nacionalizmą“, – sakė jis.
Dvasininko nuomone, turi būti nuolat raginama, kad tikėjimas netaptų fundamentalizmo įrankiu. T.Oubrou tvirtino, kad tokie teiginiai yra būtini, kad būtų suderintas dvasinis ir ekonominis pasaulis.
„Tai yra tas teologinis iššūkis, su kuriuo susiduriame šiandieniame pasaulyje. Žmonija neatsiejama nuo religijos ir neatsiejama nuo kito, tad turime išspręsti dvilypumą“, – pabrėžė dvasininkas.
Žudikus siūlo vertinti kaip žudikus
Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas pabrėžė, kad klausimas dėl religijų sukeliamų karų yra užduodamas per daug pabrėžtinai.
Mat patrauklus atsakymas „taip“ nereikalauja galvojimo ir racionalaus pagrindo. Arkivyskupo nuomone, toks atsakymas leidžia pabėgti nuo tikrųjų priežasčių ir problemų.
Arkivyskupo nuomone, nuo krikščioniško tikėjimo nutolusiam europiečiui lengviau priimti tiesmuką paaiškinimą, kad metro sustabdytas ir prekybos centrai uždaryti, nes svetima religija gimdo pykčio persunktus fanatikus.
G.Gružo teigimu, taip galvojantieji nepastebi, kad daro didelę loginę klaidą.
„Teroristai, Daeš kariai, Jeruzalės gatvėse peilius išsitraukiantys smurtininkai skelbia veikiantys Dievo vardu. Jie internete platina įrašus, kur teigia, kad yra Aukščiausiojo pasiuntiniai. Paklauskime savęs – ar sprogdintojas, padegėjas, prievartautojas kalba teisybę? Ar pasitikime kruviniausių nusikaltėlių žodžiais? Visais kitais atvejais sakytume, kad jie meluoja ir apgaudinėja. Bet šūksnius apie religinę žudymo intenciją priimame kaip gryną pinigą. Gal atsipeikėkime?“, – kalbėjo metropolitas G.Grušas.
Kviečia ne šių dienų kovai
Vytauto didžiojo universiteto Regionistikos katedros vedėjas ir islamo ekspertas Egdūnas Račius pritarė G.Grušui bei teigė, kad religijos negali ko nors sukelti.
Kodėl? Profesoriaus teigimu, religijos neturi savarankiško egzistavimo, nes religija yra tai, ką ją esant skelbia žmonės. Be žmonių religija neegzistuoja.
„Tačiau egzistuoja tekstai, kurie įvardijami kaip konkrečių religijų kertinės idėjos. Tokie šventraščiai egzistuoja savarankiškai ir objektyviai. Jie yra rašytiniai dokumentai. Būdami istoriniai dokumentai, jie neišvengiamai turi savo laiką.
Todėl natūralu, kad tų tekstų autoriai, reflektuodami savo laiko aplinką, įtampą ar net ginkluotus konfliktus tarp socialinių ir religinių grupių, kalba apie ginkluotų konfliktų ir karų valdymą. Vienuose tekstuose tam skiriama daugiau dėmesio, kituose – mažiau“, – sakė E.Račius.
