Neveiksniems asmenims kitąmet – daugiau teisių ir galimybių

Septyni tūkstančiai – tiek Lietuvoje šiandien skaičiuojama neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų.

Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2015-11-28 07:00, atnaujinta 2017-10-02 10:42

Neveiksnus asmuo, dėl psichikos ligos arba silpnaprotystės nesuvokdamas savo veiksmų reikšmės, neįstengia savarankiškai spręsti asmeninių ar finansinių reikalų, todėl jo teisės yra ribojamos, kad nepakenktų sau arba artimiems žmonėms. Nuo kitų metų kintantis neveiksnaus asmens apibrėžimas – svarus pagrindas neįgalių asmenų teisėms užtikrinti paliekant būtinus saugiklius.

Neveiksniems – daugiau savarankiškumo

„Iki šiol asmens neveiksnumo supratimas skirstytas į juoda ir balta: asmuo būdavo arba visiškai veiksnus, arba neveiksnus. Žinoma, būdavo nustatomas ir ribotas veiksnumas. Tai reiškia, kad žmogui paliekamos tam tikros teisės, tačiau ribotas veiksnumas taikomas tik asmenims, kenčiantiems nuo priklausomybių“, – aiškina Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė.

Visiško neveiksnumo atvejais visos asmens teisės būdavo panaikinamos ar atimamos ir jų realizavimas perduodamas globėjui. Žmogus netekdavo galimybės priimti savarankiškus sprendimus visose srityse ir veiklose.

Nuo kitų metų įsigaliojantis įstatymo reglamentavimas numato, kad yra preziumuojama, jog visi turi teisinį veiksnumą, o esant abejonių dėl asmens gebėjimo savarankiškai realizuoti savo veiksnumą, t.y. priimti sprendimus ir realizuoti savo teises, kiekvienu individualiu atveju teismas privalės įvertinti, kokioje srityje asmuo gali būti pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu.

„Atsiradus pareiškimui dėl tam tikro neveiksnumo pripažinimo, teismas negalės automatiškai paskirti visiško neveiksnumo, o turės įvertinti sritis, kuriose žmogus yra veiksnus, o kuriose – neveiksnus“, – sako teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Globėjas bus skiriamas tik tose srityse, kuriose žmogus bus pripažintas neveiksniu, o kitose srityse jis liks veiksnus ir galės realizuoti savo teises. Vertinimas bus vykdomas individualiai, teismas turės priimti sprendimą dėl pagalbos, globėjo.

Lankstesnė pagalba

Išankstinis nurodymas ir pagalbos priimti sprendimus sutartis – taip pat naujos pagalbos formos. „Iš anksto numatęs, kad jam gali kilti krizė ar pablogėjimas, žmogus gali nurodyti globėją, kuris esant tokiam paūmėjimui juo pasirūpintų. Žmogus iš anksto priima sprendimą, kaip su juo turėtų būti elgiamasi ir kokios priemonės taikomos. Išankstinis nurodymas turėtų būti registruojamas ir suteiks galią kitiems asmenims“, – artėjančius neveiksnių žmonių gyvenimo pokyčius apibendrina Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentė.

Pagalbos priimti sprendimus sutartis panaši į įgaliojimą: „Tarkime, jeigu aš pasitikiu žmogumi ir pasirašau sutartį, jis man turėtų suteikti pagalbą priimant tam tikrus sprendimus, – aiškina D.Juodkaitė. – Pavyzdžiui, jeigu nepasitikiu savo jėgomis, tarkime, dėl sveikatos, pagalbininkas gali eiti kartu su manimi pas gydytoją ir jo niekas negali išprašyti iš kabineto.“

Nuolat persvarstys bylas

Naujame reglamente atsiranda dar viena naujovė. Iki šiol, pripažinus asmenį neveiksniu, jis toks likdavo neterminuotą laiką. Tokiu būdu žmogus buvo tarsi paliktas likimo valiai, nebent globėjas geranoriškai kreipdavosi į teismą dėl veiksnumo atkūrimo, nes pats neveiksnus žmogus į teismą kreiptis negalėjo.

„Įsigaliojus Civilinio kodekso pakeitimams, asmens, kuriam nustatytas neveiksnumas, būklę kasmet vertins komisija, spręsianti, ar nereikia kreiptis į teismą dėl pokyčių“, – pažymi J.Bernatonis.

Kiekvienu atveju neveiksnumo sritis nustatys teismas. Tikimasi, kad teismą pasieks minimalus bylų skaičius, nes spręsti daugelį situacijų galima be teismo įsikišimo.

„Tarkime, jeigu žmogui buvo nustatytas neveiksnumas finansinėje srityje, po metų komisija tai svarstys ir pažiūrės: galbūt situacija pagerėjo ir reikėtų veiksnumą atkurti. Pablogėjimo atveju žmogui gali būti nustatytas neveiksnumas vienoje srityje, o paskui šių sričių sąrašas gali išsiplėsti“, – sako D.Juodkaitė.

Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentės teigimu, naujasis reglamentavimas bus aktualus visiems septyniems tūkstančiams Centrinės hipotekos įstaigos tvarkomame Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre registruotiems asmenims. Per pereinamąjį laikotarpį – 2 metus – bus persvarstytos visų jų bylos.

Naujovės ir Centrinėje hipotekos įstaigoje

Centrinės hipotekos įstaigos Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre nuo 2016 m. taip pat numatyta pakeitimų: bus kaupiami duomenys apie sritis, kuriose asmuo teismo tvarka pripažintas neveiksniu ar asmens veiksnumas apribotas. Registre taip pat bus galima sužinoti, ar asmuo yra sudaręs pagalbos priimant sprendimus sutartį, o jei asmeniui bus apribotas veiksnumas, taip pat bus galima sužinoti, ar asmuo buvo pateikęs išankstinį nurodymą. Iki šiol informacija apie neveiksnius arba ribotai veiksnius žmones buvo aktualiausia notarams ir kredito įstaigoms, nes tokie asmenys neturėjo teisės atlikti jokių sandorių.

Daugiau informacijos www.hipotekosistaiga.lt

Parengta bendradarbiaujant su Centrine hipotekos įstaiga

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.