Bet Darbo partija savo tikslą pasiekė, nes atrodo, kad virpinti orą jai rūpi labiau už rezultatą.
„Tvarkiečiai“ irgi eina tuo pačiu keliu – jų lyderis R.Paksas pareiškė remiąs „darbiečius“, o į klausimą, kiek pabėgėlių galėtų priimti Lietuva, atsakė lakoniškai: „Nulį.“
Regis, šios partijos mano, jog tai atitinka daugelio Lietuvos gyventojų nuotaikas, ypač po teroro aktų Paryžiuje. Logika paprasta: kodėl dar nepagąsdinti ir taip pabėgėlių bijančių žmonių ir, tarsi atstovaujant jų interesams, neišpešti naudos per Seimo rinkimus?
Socialdemokratams teko vieniems ginti Lietuvos įsipareigojimus ES, rizikuojant, kad rinkėjams pasirodys mielesni Briuselio nustatytų pabėgėlių kvotų nepaisyti reikalaujantys politikai.
Regis, „darbiečiai“ bei „tvarkiečiai“ ir siekė vien pasiųsti žinią, kad jie drauge su tauta nusiteikę prieš migrantus. Taip kalbėti populiaru, bet įgyvendinti sunku ir gal net neįmanoma.
Aišku, pabėgėlių kvotų Briuselis nepersvarstys, nors požiūris į juos ir keičiasi net palankiausiai migrantus sutinkančiose šalyse.
Vokietiją pasiekusius visus pabėgėlius žadėjusios priglausti kanclerės A.Merkel populiarumas gerokai smuko, tokiam perdėtam svetingumui viešai oponuoja net kai kurie vyriausybės nariai.
Dar neseniai A.Merkel laikyta populiariausia Vokietijos politike, bet dabar 48 proc. rinkėjų jau nenori, kad ji vadovautų šaliai ir tik 44 proc. pritartų dar vienai jos kadencijai. Jos migracijos politiką neigiamai vertina 47 proc., o remia vos 40 proc. vokiečių.
Natūralu, kad pati A.Merkel ėmė trauktis – apie migrantus kalba jau daug atsargiau, žada, kad Vokietijoje liks vien tikri karo pabėgėliai, o jais tik apsimetę geresnio gyvenimo ieškotojai bus išsiųsti atgal į gimtąsias šalis. Tačiau tai padaryti dar sunkiau, nei jų nepraleisti per sienas.
ES viršūnių susitikime su Afrikos valstybių vadovais mėginta pastaruosius įtikinti, kad atgal įsileistų savo piliečius – Europą užplūdusius ekonominius migrantus. Bet afrikiečiai entuziazmu netryško ir nieko konkretaus nežadėjo. Ir suprantama, kodėl, – daug jų šalių gyventojų išsilaiko iš pinigų, kuriuos siunčia giminės Europoje.
Nors veiksmų planas buvo patvirtintas, įsipareigojo daugiausia ES. Europos Komisija pažadėjo 1,8 mlrd. eurų migrantus priimsiančioms Afrikos šalims, bet jų atstovams tiek pinigų per mažai.
Tai suprasdamas Briuselis paprašė dar kita tiek lėšų skirti visas 28 ES šalis. Bet kol kas beveik 2 mlrd. eurų turinčiam sukaupti fondui pažadėta tik 78 mln. eurų. Pavyzdžiui, Lietuva žada vos 50 tūkst. eurų.
Kai taip stringa planai grąžinti ekonominius migrantus į karo nedraskomas Afrikos šalis, kurių gyventojai sudaro tik maždaug penktadalį Europą užplūdusių pabėgėlių, dar mažiau vilties apgręžti bėglių srautus į liepsnojančius Artimuosius Rytus ar Iraką.
Daugiausia, ko galima tikėtis, – kad Turkija bent mažiau praleis į Europą naujų migrantų. Už tai jai žadama 3 mlrd. eurų paramos, vėl prisiminti pažadai kada nors šią šalį priimti į ES, bet tai gali tik kiek sumažinti pabėgėlių srautą, o jau atsidūrę Europoje žmonės čia ir liks.
Vadinasi, ES šalys, taip pat ir Lietuva, nori nenori turės dalytis pabėgėlių našta. Jei jie patys nesutiks pas mus gyventi ir išsilakstys, reikės prisidėti bent finansiškai – jau vien ES fondų parama gali sumažėti, nes milžiniškų lėšų prireiks pabėgėlių problemai spręsti.
Todėl jokia ES šalis nuo šios problemos tikriausiai neatsitvers. Net Lenkija, kurios naujasis Europos reikalų ministras K.Szymanskis grasino nevykdyti pabėgėlių perskirstymo plano, jau švelnina poziciją ir žada laikytis įsipareigojimų, jei bus garantuotas saugumas.
Lietuva taip pat neturės kitokios išeities, jei nenorės prisidėti prie ES griovimo. Toks pavojus auga ne vien dėl britų grasinimo trauktis.
Vokietija jau derina savo pozicijas dėl migrantų su 7 kitomis senosiomis ES narėmis ir tariasi, kaip neteisėtą migraciją paversti teisėta. Tai dar nekeltų nerimo, jei nedaugėtų požymių, kad buriasi šalių grupė, kuri ima kalbėti apie vidinį ES branduolį, kažkokį „mini Šengeną“.
Šitokios užmačios gali baigtis ES katastrofa, jeigu turtingosios Bendrijos narės sumanytų atsiriboti nuo neva tik paramą gauti norinčių, bet dalytis pabėgėlių našta nesutinkančių Vidurio Europos šalių. Tai signalas ir lietuviams.
Gudravimai vargu ar padės. Antai Lietuva šiomis dienomis nutarė nuo gruodžio mėnesio per pusę sumažinti migrantams skiriamas išmokas, perpus sutrumpinti jų integracijos laiką. Šį sprendimą jau sukritikavo Jungtinių Tautų atstovai, nes esą tai visiškai atbaidys pabėgėlius nuo mūsų šalies, pasunkins jų integraciją.
Mūsų valdžia minėtą žingsnį aiškina tuo, kad migrantai neturėtų gauti didesnės paramos nei socialiai remtini lietuviai.
Bet kalbant apie europinį solidarumą, matyt, nereikėtų užmiršti, kad pabėgėlių galimybės, pavyzdžiui, įsidarbinti, yra menkesnės nei Lietuvos piliečių.
Galbūt tokiu žingsniu ir siekiama, kad patys pabėgėliai pas mus nevažiuotų, taip ir jų išvengiant, ir neprieštaraujant Briuselio planams juos perskirstyti.
