Seime brandintas vadinamasis zuikių sukilimas išsikvėpė – politikai taip ir neišdrįso atmesti Vyriausybės siūlymo dar metams palikti galioti per krizę nurėžtas politikų, teisėjų ir valdininkų algas.
Šie atlyginimai ir toliau bus skaičiuojami remiantis prieš šešerius metus nustatytu baziniu dydžiu, kuris dabar siekia 130,5 euro. Tiesa, tokį sprendimą Seimo nariai vakar priėmė sukandę dantis.
Konservatoriai priešinosi
Anksčiau Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir valdančiųjų, ir opozicijos balsais buvo nusprendęs, kad krizė jau baigėsi ir todėl esą nėra reikalo veržtis diržų.
„Tai zuikių sukilimas jau baigėsi?“ – stebėdamas per balsavimą išgaravusią kolegų drąsą pasididinti algas vakar ironizavo šio komiteto vicepirmininkas konservatorius Rimantas Dagys.
Dabar opozicijoje esantys dešinieji, kurie per krizę algas ir apkarpė, aršiausiai priešinosi siūlymui palikti nepakeistą bazinį dydį – esą minimaliai algai prilygstantys uždarbis tarnautojus skatina dairytis darbo net ir svetur.
Bet liberalas Kęstutis Glaveckas pastebėjo, kad valdininkų armija dėl to ne tik neaptirpo, bet priešingai – nepaisant gyventojų mažėjimo pastaruoju metu ji vis labiau pūtėsi. Parlamentaras mano, kad jų mažinimas galėtų būti realus šaltinis didinti algas kitiems.
K.Glaveckas taip pat atkreipė dėmesį, kad bent vienu euru pakėlus bazinį dydį, valstybė papildomai turėtų surasti per septynis milijonus eurų. Grąžinus algas į prieš krizę buvusį lygį (490 litų arba 144 eurų) tektų sukrapštyti net 80 mln. eurų, o tokių pinigų biudžete esą nėra.
Todėl net kuklesnis Darbo partijos atstovo Petro Čimbaro siūlymas bazinį dydį kilstelėti bent iki 137,5 euro vakar nuskambėjo lyg balsas tyruose – už jį balsavo tik pusė jo frakcijos kolegų ir dauguma konservatorių, o kiti susilaikė.
Priiminėjo skubos tvarka
Užtat parlamentarai buvo gana vieningi balsuodami dėl naujos STT pareigūnų uždarbio skaičiavimo tvarkos.
Nors dar praėjusią savaitę šis klausimas buvo išbrauktas iš darbotvarkės, vakar naująją tarnybos statuto redakciją bei jį lydinčius įstatymų pakeitimus, tarp jų ir dėl algos, Seimas ėmėsi priimti ypatingos skubos tvarka.
„Tvarkietis“ stebėjosi
Vienintelis tuo stebėjosi valdančiajai daugumai priklausančios „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Petras Gražulis: „Kodėl būtina šiandien jiems kelti? Nežinau. Gal čia koks nors susitarimas, kad pradėti ikiteisminiai tyrimai būtų nutraukti, ar kas? Kaip čia vertinti visą valdančiosios daugumos politiką? Aš tikrai nesuprantu.“
Pernai STT pradėtos purtyti partijos narys taip pat dėstė, kad didesnes algas šios tarnybos pareigūnai pirmiausia turėtų pelnyti geresniu darbu.
„Kiek yra iškelta bylų ir kiek jų laimėta? Faktiškai tik dešimtadalis bylų laimėta. Dažniausiai daromas cirkas. STT užsiima viešųjų ryšių akcijomis, o mes jiems dėl to didiname atlyginimus?
Gerbiamieji valdantieji, ką jūs mąstote, ką jūs galvojate?“ – kreipdamasis į premjerą kalbėjo P.Gražulis.
Numatyti pinigai
* Didesnėms STT pareigūnų algoms kitų metų biudžete papildomai jau numatyta 750 tūkst. eurų suma.
* Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko A.Paulausko teigimu, algos labiausiai didės žemiausios grandies pareigūnams – vidutiniškai apie 40–50 eurų.
* Tačiau iš vakar Seimo patvirtintų koeficientų, kurie lems STT darbuotojų pareiginės algos dydį, matyti, kad neliks nuskriausti ir vadovai. Antai direktoriaus alga nuo 3002 eurų turėtų didėti iki 3309 eurų.
* Valdybos viršininko pareiginė alga pagal naujai Seimo patvirtintą tvarką daugiausia turėtų padidėti 381 euru, o skyriaus viršininko pavaduotojų – beveik 526 eurais.
* STT specialisto pareiginė alga po pertvarkos padidės 102 eurais ir turėtų siekti 728 eurus, neskaičiuojant įvairių priemokų, priedo už tarnybos stažą.
* Tiesa, aiškinama, kad padidinus pareiginės algos koeficientus bus atsisakoma šiuo metu mokamų priedų už kvalifikacinę kategoriją, kurie sudarydavo iki pusės mokamos algos. Todėl direktoriaus alga realiai esą padidės tik apie 50 eurų, o specialistų – 200 eurų.
