Tiems, kuriems nuolat kyla problemų derinant promiles ir kilometrus per valandą. Linkiu kitais metais parduoti savo automobilį. Jeigu, aišku, jis dar nebus konfiskuotas. O pardavę nustebsite, kokius atstumus žiemą galima įveikti savo kojomis, o vasarą – dviračiu. Ir dar jausitės svariai prisidėję prie sprendimų stabdyti visuotinį atšilimą. Jums padėkos ne tik labiausiai pažeidžiami planetos gyventojai, bet ir pagaliau lengviau atsikvėpusios viešojo transporto stotelės.
Tiems, kurie nuolat išgyvena dėl mažų savo partijos reitingų. Linkiu kitais metais paleisti savo partijas. Jeigu, aišku, jų nepaleis patys rinkėjai. Atlikę šį svarbų žingsnį iškart pajusite, kaip paprasta gyventi, kai iš tavęs nesityčioja TV forumai ir laidos, nedrožia interneto komentatoriai ir vėl pradeda sveikintis žmonės gatvėje. Tiesą sakant, kodėl tą partiją įsteigėte, taip ir netapo aišku, bet geriau jau vėliau suprasti šio sumanymo bergždumą nei niekada.
Tiems, kurie nuolat skundžiasi, kad niekas nesupranta jūsų kūrybos. Linkiu kitais metais liautis kurti. Labai gali būti, kad jei esate amžininkų neįvertintas genijus, to, ką iki šiol prikūrėte, užteks išgarsėti po šimto metų. O jei ne – kodėl neužsiėmus paprastu amatu? Už jį paprastai ir daugiau, ir laiku sumokama, jis nereikalauja nuolatinio katarsio, jo niekas nelinksniuoja kritikų ceche, o svarbiausia – tuo užsiimant niekuomet nekyla klausimo: „O ką, tiesą sakant, po velnių, aš čia nulipdžiau?“
Tiems, kurie nuolat skundžiasi, kad nėra už ką balsuoti, todėl jie ir nebalsuoja. Linkiu kitąmet išlikti tokiems pat principingiems ir nepasiduoti pagundai įmesti savo biuletenį ten, kur nereikia. Taip sutaupysite daug lėšų vargšams provincijos politikams, kurie priversti prasimanyti juodų pinigų, jų siūlyti patvoriuose ir prie pašto skyrių, tuo gaišindami brangų policijos laiką, kurį ji galėtų skirti netyčia nugvelbtų kalašnikovų medžioklei ar kitokiai terorizmo prevencijai.
Tiems, kurie nuolat žada niekuomet daugiau negrįšti į Lietuvą. Linkiu kitąmet pakeisti plokštelę – imkite ir pradėkite skųstis savo naująja tėviške. Paieškoję tikrai nesunkiai rasite kritikos vertų dalykų – ir kaip ten žmogus negerbiamas, ir kaip darbdaviai nesiskaito, ir kaip valdžia neatsižvelgia, ir kad reikia emigruoti kur nors kitur. Dažnai ir nuosekliai kartodami šį pratimą neužtruksite apsukti visą ratą aplink planetą ir grįžti atgal į tą pačią Lietuvą. Ir labai gali būti, kad tada jau būsite pristigę entuziazmo ir energijos viską kartoti iš naujo.
Tiems, kuriems amžiais apmaudu, kad televizorius nerodo nieko žiūrėtino. Linkiu kitąmet atsiversti knygą. Ji, aišku, kainuoja, bet yra pigi alternatyva – bibliotekos, draugai, pažįstami, tiesiog žmonės, kurie palieka perskaitytas knygas kavinėse ir viešbučiuose. Nustebsite, kiek visko yra prirašyta nesistengiant to pritaikyti mažam lietuviškos televizijos biudžetui ir išrankiam vietinės auditorijos skoniui. Ir pagaliau galėsite šuoliais paleisti savo fantaziją, kurios neberibos režisieriaus ir prodiuserio vaizduotės horizontai.
Tiems, kurie keikiasi, kad vartotojiška kultūra ir pardavimų vajai iš mūsų baigia atimti švenčių sakralumą. Linkiu kitąmet tiesiog nesikeikti. Ir nevažiuoti į prekybos centrus prieš Kalėdas. Ir nesibadyti alkūnėmis eilėse. Užuot keikus reiškinius, daug paprasčiau juose nedalyvauti. Tada, aure, vietoj keiksmų išsprūs ir vienas kitas smagesnis palinkėjimas. Tegul ir ne toks sakralus, koks turėtų būti pagal nutylėjimą.
Ir pagaliau paskutinis palinkėjimas. Tiems, kurie jau pučia į pirštų galiukus prieš užguldami klaviatūras komentarų lavinai. Linksmų jums Kalėdų. Ir labai gerų, t.y. komentuotinų, Naujųjų metų!
