Ko žmonės tikisi iš 2016-ųjų? Atsakymą į šį klausimą pateikė tradicinės „Baltijos tyrimų“ apklausos rezultatai.
22 proc. apklaustųjų mano, kad ateinantys metai bus geresni mūsų šaliai nei šie, 29 proc. – kad blogesni, o 39 proc. – kad tokie patys.
Optimistiškiausiai į ateitį žvelgia žmonės iki 30 metų, didmiesčių gyventojai, respondentai, turintys aukštąjį išsilavinimą ir didžiausias šeimos pajamas per mėnesį, studentai, moksleiviai, vadovai.
Blogesnių būsimųjų metų dažniau tikisi gyvenantys kaime, darbininkai ir ūkininkai, bedarbiai, rusų ir lenkų tautybių gyventojai, taip pat tie, kurie savo šeimos finansinę padėtį apibūdino kaip blogą.
Pažymėtina, kad optimistiškai nusiteikusių dėl Lietuvos ateities gyventojų dalis per metus padidėjo 4 proc., o pesimistų sumažėjo 10 procentų.
Beje, 2014-ųjų pabaigoje tokio pobūdžio apklausoje nemažos dalies gyventojų pateikti pesimistiniai šių metų vertinimai nepasitvirtino.
Tada nesėkmingų 2015-ųjų tikėjosi net 39 proc. respondentų, o dabar kaip nesėkmingus juos įvertino kur kas mažiau – 23 procentai.
Matyt, būtų galima daryti išvadą, kad prieš metus buvo itin padidėjęs daugelio žmonių nerimas dėl gyvenimo Lietuvai įsivedus eurą.
O kaip, atrodo, neskausmingai apsipratę su naująja valiuta lietuviai vertina besibaigiančius 2015-uosius?
36 proc. apklaustų šalies gyventojų atsakė, kad šie metai jiems asmeniškai buvo sėkmingi, 17 proc. apklaustųjų 2015-uosius įvertino kaip jiems nesėkmingus, o beveik pusė žmonių nepajuto nei teigiamų, nei neigiamų poslinkių.
Geranoriškiausiai nusiteikę 15–29 metų žmonės. Net 58 proc. tokių asmenų mano, kad 2015 metai jiems buvo sėkmingi.
Matyt, natūralu, kad šiuos metus prasčiausiai įvertino bedarbiai, pensininkai, žmonės, kurių šeimos pajamos per mėnesį mažiausios (iki 450 eurų).
Palyginę kasmečius atsakymus į šį klausimą nuo 1995-ųjų (nuo tada bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ analizuoja tokius rezultatus), matome, kad panašūs vertinimai buvo ikikriziniais 2005–2007 metais, taip pat trejus metus po krizės (2012–2014 metais).
Pačiais nesėkmingiausiais apklausos dalyviai yra pavadinę 2009 metus – tada keturi iš dešimties gyventojų juos apibūdino kaip asmeniškai nesėkmingus, o kaip sėkmingus – tik septintadalis.
Patys sėkmingiausi žmonėms buvo 2006-ieji.
Tai, kad tie metai buvo prasti, nurodė tik kiek daugiau nei dešimtadalis, o kad geri – keturi iš dešimties apklaustųjų.
21 proc. respondentų besibaigiančius 2015-uosius įvertino kaip sėkmingus Lietuvai, o 23 proc. – kaip nesėkmingus. Pusė gyventojų mano, kad metai šaliai buvo nei sėkmingi, nei nesėkmingi (vidutiniai).
Taigi 8 proc. sumažėjo optimistų, 4 proc. padaugėjo pesimistų, taip pat 6 proc. daugiau žmonių, apibūdinusių metus kaip vidutinius.
Panašūs žmonių vertinimai buvo lygiai prieš dešimt metų.
Beje, tie apklausos dalyviai, kurie 2015-uosius įvardijo kaip asmeniškai sėkmingus, dažniau juos įvertino ir kaip sėkmingus Lietuvai. Ir atvirkščiai: net 58 proc. tų, kurie buvo asmeniškai nepatenkinti šiais metais, kaip nesėkmingus juos pavadino ir visai šaliai.
Ši reprezentatyvi apklausa buvo surengta lapkričio 20–gruodžio 4 dienomis. Apklaustųjų sudėtis atitinka 15 metų ir vyresnių šalies gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, tautybę, gyvenvietės tipą. (LR)
* Skelbiant šiuos duomenis būtina nuoroda į „Lietuvos rytą“.
