„Air Lituanica“ bankrotas, svarbi prezidento Valdo Adamkaus operacija, An-2 katastrofa Baltijos jūroje – tai tik keletas svarbių ir Lietuvos žmones sujaudinusių įvykių 2015-aisiais.
Apie nemažai svarbių įvykių atnešusią 2015 metų pradžią galite skaityti čia.
Laimėtas rekordinis prizas. Kas loterijoje „Eurojackpot“ gegužės viduryje pelnė Lietuvoje rekordinį 7 milijonų 643 tūkstančių eurų laimikį? Smalsuoliai greičiausiai to nesužinos, nes loterijų milijonierius nuo viešumo griežtai saugo mūsų šalies įstatymai.
Ankstesnis loterijos rekordas Lietuvoje fiksuotas 1997 metais, kuomet buvo laimėta didžiausia iki tol pinigų suma – 1 milijonas 729 tūkst. 590 litų (daugiau kaip 500 tūkst. eurų).
Laimėtojo advokatu prisistatęs asmuo „Olifėjai“ pateikė laimingo bilieto kopiją ir pareikalavo pinigus pervesti į jo įmonės sąskaitą.
Jis tvirtino, kad reikalavimas viešai paskelbti tokios didelės sumos laimėtoją pažeistų asmens konstitucines teises. Sprendžiant iš advokato kalbos, laimėtojas buvo kaunietis, turėjo mažų vaikų ir būgštavo, kad atsiras norinčių pasisavinti jo laimėjimo dalį.
An-2 katastrofa. Iš Geteborgo į Klaipėdą skridęs „Klaipėdos avialinijų“ lėktuvas An-2 su patyrusiais lietuviais pilotais Adolfu Mačiuliu ir Alvydu Selmistraičiu virš Baltijos jūros dingo gegužės 16-osios popietę. Po trijų parų lėktuvas rastas Baltijos jūros dugne, už daugiau nei 100 kilometrų nuo kranto, 124 metrų gylyje, o orlaivio kabinos viduje buvo ir piloto A.Mačiulio kūnas.
Lietuvos karinių jūrų pajėgų priešmininis laivas „Kuršis“ Baltijos jūroje rado ieškomą orlaivį An-2. Lėktuvas rastas apie 700 metrų nuo paskutinės Švedijos oro stebėjimo radaro fiksuotos ieškomo orlaivio pozicijos gautos iš Švedijos Jungtinio gelbėjimo koordinavimo centro.
Orlaivis aptiktas jūros dugne, 124 metrų gylyje. Rastą lėktuvą apžiūrėjus laivo „Kuršis“ povandeninio roboto video kamera, buvo nustatyta, kad lėktuvo borto numeris sutampa su ieškomo orlaivio borto numeriu. Dingusiu be žinios laikomas antras pilotas A.Selmistraitis, jo kūnas nerastas.
Keistas D.Grybauskaitės interviu. Gegužės pabaigoje Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės interviu suglumino Latvijos valstybinės televizijos žiūrovus. Laidoje „1:1“ prezidentė kalbėjo ne tik apie Ukrainos ir Rusijos karinį konfliktą ir geopolitinę situaciją Baltijos regione ir Europoje. Jai buvo pateikta ir klausimų „iš šono“.
Latvijos žurnalistas Gundaras Rėderis pokalbio, kuris vyko Prezidentūroje, pabaigoje D.Grybauskaitės paklausė apie tos pačios lyties asmenų santuokų registravimą mūsų šalyje. Jis pažymėjo, kad tai labai svarbi tema ir Latvijoje. Prezidentė D.Grybauskaitė atsakė, kad šis klausimas Lietuvoje yra opus, todėl egzistuoja nemažai diskusijų.
G.Rėderis norėjo pateikti papildomų klausimų šia tema. Tačiau Lietuvos prezidentė pareiškė, kad šie klausimai nebuvo suderinti su ja iš anksto. Latvijos žurnalistui ketinant pratęsti pokalbį, D.Grybauskaitė pažvelgė į šoną: „Šie klausimai nesuderinti. Jeigu jau baigėme su klausimais, tai baigėme. Tai jau trečias klausimas, kuris nesuderintas.“ Ji pridūrė, kad žurnalistas tokiu būdu bando ją išlaikyti 40 minučių.
Nutupdyta „Air Lituanica“. Vilniaus savivaldybės netiesiogiai valdytai ir veiklą sustabdžiusiai oro vežėjai „Air Lituanica“ teismas iškėlė bankroto bylą.
„Air Lituanica“ apie stabdomą veiklą pranešė gegužės 22 dieną, o po savaitės pranešė ketinanti inicijuoti bankrotą. „Tai, kas įvyko, yra logiška ir natūrali baigtis. Kito varianto net negalėjo būti, jei atsižvelgiama į miestiečių poreikius“, – apie situaciją yra sakęs sostinės meras.
Vilniaus savivaldybės duomenimis, „Air Lituanica“ pernai patyrė 10,27 mln. eurų grynųjų nuostolių – beveik dukart daugiau nei 2013 metais, kai patirta 5,19 mln. eurų nuostolių. Bendrovės pajamos pernai padidėjo 70,2 proc. iki 6,4 mln. eurų.
R.Zamolskio laiškai. Gegužės pabaigoje Lietuvos ambasada Rusijoje sulaukė laiško, kurį pasirašo vienu pavojingiausių nusikaltėlių – Romu Zamolskiu – prisistatęs asmuo. Laiške reikalaujama panaikinti R.Zamolskiui Lietuvos pilietybę.
Laiško autorius teigė, kad po Nepriklausomybės atkūrimo dabar Rusijoje teismo laukiantis R.Zamolskis nepareiškė noro tapti Lietuvos piliečiu, pilietybė jam suteikta be sutikimo. Jeigu Lietuva panaikintų pilietybę, asmuo žadėjo bendradarbiauti su teisėsauga.
Mūsų šalies Migracijos departamentas atsisakė nagrinėti tokį prašymą, o ir Rusijos Jekaterinburgo miesto kalėjime laikomam R.Zamolskiui nėra vilties atsisakyti Lietuvos pilietybės ir taip išvengti teismo mūsų šalyje, kurioje jis įtariamas dėl daugybės nusikaltimų. Raštu R.Zamolskiui paaiškinta, kad pagal galiojantį Pilietybės įstatymą žmogus gali atsisakyti Lietuvos pilietybės, tačiau yra kai kurios išimtys, kada to padaryti neįmanoma.
V.Adamkui atlikta operacija. Birželio pradžioje Valdui Adamkui atlikta svarbi operacija. Santariškių klinikose jam buvo pašalintas dešinysis inkstas.
Medikai džiaugėsi, kad operacija vyko sklandžiai, po jos paciento neužklupo jokios komplikacijos. Po operacijos parėjus dvylikai dienų prezidentas išleistas į namus.
Skrydis baigėsi mirtimi. Alytaus aerodrome birželio 26-osios vakarą nukritus privačiam lėktuvui žuvo buvęs Seimo narys, buvęs finansų viceministras 57 metų Vytautas Galvonas. Akrobatinio skraidymo aistruoliui V.Galvonui Alytaus padangėje vykusi akrobatinio skraidymo stovykla tapo lemtinga.
Atliekant manevrą – pilotažo figūrą suktuką – 57 metų V.Galvono pilotuojamas vienvietis akrobatinis lėktuvas JAK-55M vos 50 metrų nuo Nemuno rėžėsi į žemę. Vyras žuvo iš karto. Iš patirtų sužalojimų tapo aišku, kad vyras neturėjo jokios galimybės likti gyvas.
Mirtis muzikos festivalyje. Nelaimė nutikusi muzikos festivalyje „Sūpynės“ sukrėtė visą Lietuvą. Šio renginio metu apsinuodijo ir vėliau mirė 25-erių Eglė Šliževičiūtė. Tyrėjai jau nustatė, kad merginos mirties priežastis – kokainas.
Sąmonės netekusi mergina buvo rasta prie festivalio dalyvių palapinių, bet draugai, užuot puolę kviesti greitosios pagalbos, kažkodėl nusprendė merginą nešti į organizatorių palapinę, stovinčią maždaug už puskilometrio. Ten pagalbos ji sulaukė irgi ne iškart, merginą bandė gaivinti šalia buvę žmonės. Į ligoninę mergina buvo atvežta ištikta klinikinės mirties – ji nekvėpavo, širdis neplakė.
Širdies veiklą medikams pavyko atkurti, mergina buvo prijungta prie dirbtinio kvėpavimo aparato, o po dviejų dienų pervežta į Vilniaus universitetinę ligoninę Lazdynuose, kur vėliau mirė.
Nuimtos Žaliojo tilto skulptūros. Liepą ant Žaliojo tilto neliko kelis dešimtmečius šioje vietoje stovėjusių skulptūrų. Keturios skulptūrų grupės, vaizduojančios kareivius, darbininkus, valstiečius ir studentus, ant Vilniaus Žaliojo tilto pastatytos 1952 metais. Skulptūrų nuėmimo klausimas kėlė aršias diskusijas visuomenėje.
Pasisakantys už nukėlimą sakė, kad skulptūros yra sovietinės propagandos dalis ir žeidžia žmones, kovojusius už Lietuvos išsivadavimą iš sovietų okupacijos.
Žaliojo tilto skulptūros oficialiai yra pripažįstamos kaip kultūros vertybė. Jų nukėlimo oponentai argumentavo, kad skulptūros buvo neatskiriama tilto dalis, kaltino valdžią politikavimu ir istorinių sąskaitų suvedinėjimu. Vilniaus meras Remigijus Šimašius teigė, kad skulptūros nukeltos dėl saugumo.
Mįslinga dailininkės mirtis. Liepos pabaigoje buvo paskelbta dailininkės Agnės Každailytės paieška. Po kelių dienų pareigūnai Vilniuje rado menininkės kūną. Anot policijos pareigūnų, moteris rasta nužudyta Vilniuje, Sodų gatvės daugiabučio apleistame bute. Aptiktas lavonas su smurto žymėmis. Pareigūnai netrukus sulaikė du įtariamuosius.
Paaiškėjo, kad A.Každailytę nužudė jos tik ką įsigytą apleistą butą suremontuoti pasamdyti asocialūs asmenys. Buvo įtariama, kad moteris buvo pasmaugta siekiant apiplėšti. Tačiau laimikis buvo labai menkas, o ir jį pabandę parduoti lombarde įtariamieji žudikai buvo demaskuoti.
Kraujomaišos skandalas. Rugpjūčio pradžioje Vakarų Lietuvą sudrebino dar neregėtas kraujomaišos skandalas – keturiasdešimtmetis vyras, susidraugavęs su nepilnamete dukra, kurią paliko išsiskyręs su jos motina, susilaukė kūdikio. Tėvas ir duktė sakė mylintys vienas kitą ir nenorintys skirtis.
Vaiko teisių apsaugos tarnybos (VTAT) darbuotojams septyniolikametę ne iš karto pavyko atskirti nuo vyro, supančioto dvigubų pareigų. Mat paaiškėjo, kad jis yra ir savo dukters, ir jos vaiko biologinis tėvas. Kol teisme buvo nagrinėjama civilinė byla dėl nepilnametės gyvenamosios vietos nustatymo, duktė su kūdikiu ir tėvu dar kurį laiką gyveno viename bute.
V.Majausko savižudybė. Rugpjūčio 18-tąją politiko Mykolo Majausko šeimoje įvyko didelė tragedija. Mirė konservatoriaus M.Majausko tėvas Viktoras. Vyras pakelė prieš save ranką savo paties namuose. Atskubėjus medikams, 61-erių vyras dar buvo V.Majauskas, tačiau vėliau mirė ligoninėje.
Nei draugams, nei artimiesiems V.Majauskas nesiguodė, kas slegia širdį. Jie tik įtarė, kad su tuo gali būti susijusios asmeninės problemos, kad jį slegia depresija. Prieš penkiolika metų su žmona Gražina išsiskyręs verslininkas turėjo draugę. Su ja verslininkas tai skyrėsi, tai vėl taikėsi.
Prislėgtas V.Majauskas galėjo jaustis ir dėl sumažėjusių pajamų, kai paliko įmonę „Vilniaus baldai“. V.Majauskas užėmė Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės prezidento (LŠPF) pareigas.
Gimdyvės ir kūdikio mirtis. Į Kauno klinikas rugpjūčio 26-tąją trečią kartą gimdyti atvykusi 39 metų Lina Jasinskienė namo negrįžo. Iš pradžių užgeso kūdikio gyvybė, o po to – ir gimdyvės, kurią medikai gaivino beveik valandą.
Nors gydytojai tvirtino padarę viską, kad būtų išvengta skaudžios nelaimės, kūdikio tėvas ir L.Jasinskienės gyvenimo draugas 36 metų Andrius Guzikauskas vakar nuvyko į policiją ir paprašė iškelti baudžiamąją bylą medikams dėl aplaidaus pareigų atlikimo.
Manoma, jog nelaimė įvyko dėl itin retos, vieną kartą iš maždaug 80 tūkst. gimdymo atvejų pasitaikančios komplikacijos – embolijos vaisiaus vandenimis.
Gimdymo metu į motinos kraujotaką pateko dalis vaisiaus vandenų – tai sukėlė audringą organizmo reakciją.
