Dėl sūnaus kovojanti G. Leščinskienė palyginta su A. Bružaite

Ketvirtadienį Seime buvo surengta spaudos konferencija „Žmogus už borto – ar tinkamai atstovaujama piliečiui, ypač nepilnamečiui, atsidūrusiam kitos valstybės jurisdikcijoje?“. Konferencijoje turėjo dalyvauti ir pati G.Leščinskienė, tačiau nespėjo į lėktuvą ir liko Norvegijoje.

Dėl sūnaus kovojanti G. Leščinskienė lyginama su A. Bružaite.<br>Montažas
Dėl sūnaus kovojanti G. Leščinskienė lyginama su A. Bružaite.<br>Montažas
G. Leščinskienė dėl sūnaus kovoja su Norvegijos tarnyba „Barnevernet“.
G. Leščinskienė dėl sūnaus kovoja su Norvegijos tarnyba „Barnevernet“.
A. Bružaite nuteista kalėti iki gyvos galvos už dviejų savo sūnų nužudymą.<br>G.Šiupario nuotr.
A. Bružaite nuteista kalėti iki gyvos galvos už dviejų savo sūnų nužudymą.<br>G.Šiupario nuotr.
Dėl sūnaus kovojanti G. Leščinskienė palyginta su A. Bružaite.
Dėl sūnaus kovojanti G. Leščinskienė palyginta su A. Bružaite.
G. Leščinskienė mama ir brolis.<br>D.Umbraso nuotr.
G. Leščinskienė mama ir brolis.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Jan 21, 2016, 9:34 AM, atnaujinta Jun 10, 2017, 2:03 PM

Ketvirtadienį Seime buvo surengta spaudos konferencija „Žmogus už borto – ar tinkamai atstovaujama piliečiui, ypač nepilnamečiui, atsidūrusiam kitos valstybės jurisdikcijoje?“. Konferencijoje turėjo dalyvauti ir pati G.Leščinskienė, tačiau nespėjo į lėktuvą ir liko Norvegijoje.

Palygino G. Leščinskienės ir A. Bružaitės sąlygas

G.Leščinskienės psichologė Rasa Kuodytė-Kazielienė trečiadienį liudijo telefonu teisme dėl lietuvės galimybės auginti vaiką. Ji nuolat palaiko santykius su motina. Ketvirtadienio konferencijoje specialistė taip pat pasisakė.

Psichologė G.Leščinskienę palygino su Alma Bružaite, kuri nuteista kalėti iki gyvos galvos už dviejų savo sūnų nužudymą. Pasak psichologės, net A.Bružaitei sudarytos sąlygos matyti savo vaikus.

„Manau, kad pirmiausia turi būti išnaudotos visos galimos priemonės ir tikrai nereikia iš tėvų daryti kažkokių nusikaltėlių, kad jie kažkokie žiaurūs, smurtaujantys, visiškai negalintys auginti. Ką jau čia auginti, Gražinai buvo apribota teisė net matytis su vaiku. Kas ji turi tada būti per žvėris?

Net patys didžiausi nusikaltėliai, net ir pati A. Bružaitė, kuri yra kalėjime iki gyvos galvos, net ir ji turi teisę susitikti su vaikais, jei vaikai turi pageidavimą. Bet kuris nusikaltėlis, ką jis būtų padaręs – išlieka žmogumi. Padaryti nusikaltėlį iš žmogaus, kuris tiesiog neatitiko kažkokių elementarių ir detalių reikalavimų ir galėtų pasitaisyti. Jie nesudarė nei priemonių plano, kad pasakytų, ar Gražina tai pasiekė, – stebina tai.

Stebina, kaip galima teigti, kad vaikai turi specialių poreikių ir juos reikia paimti. Aš ir pati auginu vaiką, kuris turi specialių poreikių dėl kalbos, bet vaiko niekas neatima. Turi būti suteikiama specialistų pagalba. Jei mamos ir vaiko santykiai sudėtingesni, turi dirbti specialistai ir specialieji pedagogai. Reikia mokyti vaiką ir mamą  tinkamai elgtis ir gyventi“, – dėstė psichologė.

Specialistė ragino visus vienytis, nes esą Lietuva kaip valstybė šiuo atveju labai atsiribojusi nuo viso proceso. Labai mažai dėmesio skiria ir Užsienio reikalų ministerija.

Psichologės nuomone, vaikai užaugę turės teisę paduoti Norvegiją  į teismą už sužalotus gyvenimus.

Netiki, kad susigrąžins berniuką

Ketvirtadienio konferencijoje taip pat dalyvavo Norvegijos Žmogaus teisių komiteto atstovas, teisininkas Marius Reikeras.

„Iš pastaruoju metu vykusių įvykių galima matyti, kad vyksta įvairios demonstracijos visame pasaulyje. Mano atsakymas – situacija yra bloga. Kai kalbame apie šiuos teisių pažeidimų klausimus, visi turėtų domėtis, kas vyksta Norvegijoje.

Kai  atimamas septynerių metų vaikas, kaip psichologė minėjo, jam padaroma didžiulė žala. Negalima tikėtis, kad Gražinos byla Norvegijoje sėkmingai pasibaigs, labai nedaug galimybių susigrąžinti vaikus, nebent į bylos nagrinėjimą įsitraukia valstybė ir jos piliečiai. Lietuva turėtų kreiptis į Norvegiją, kad vaikai būtų sugrąžinti į kilmės šalį – Lietuvą“, – sakė M.Reikeras.

Teisininkas teigė, kad Vašingtone vyko protestas siekiant palaikyti rumunų šeimą, iš kurios „Barnevernet“ esą atėmė penkis vaikus. „Atvažiuoja į namus, paima penkis vaikus iš šeimos, ir nevyksta joks bylos nagrinėjimas. Ši byla sulaukė daug dėmesio visame pasaulyje. Žmonės telkiasi. Prieš atvykdamas į Lietuvą susitikau su Rumunijos parlamento nariais ir senatoriais, jie reikalauja, kad vaikai būtų gražinti. Jei vaikai nebus grąžinti į Rumuniją, tai tie patys protestai vyks Čikagoje bei San Franciske.

Reaguokite, kol dar ne vėlu. Negalite tikėtis, kad bylos bus išspręstos teisinėmis sistemomis, kaip ir Gabrieliaus byla. Nemanau, kad būtų galima laimėti Gražinos bylą. Jei ji praloš bylą miesto teisme, labai nedaug šansų, kad  laimės  apeliaciniame teisme“, – klabėjo teisininkas.

Teisininkas M.Reikeras prakalbo ir apie berniuką, kurį „Barnevernet“ esą atidavė  lesbiečių šeimai.

„Buvo paimtas šešerių metų vaikas ir perkeltas už 1 tūkst. kilometrų. Šeima neturi teisės pasimatyti su vaiku. Šeima, į kurią perkeltas vaikas, – lesbiečių.

Norvegija nėra ES narė. Visam pasauliui turime skelbti, kas vyksta Norvegijoje. Daugelis žmonių kenčia. Turime užkirsti kelią tokiems žmogaus teisių pažeidimams“, – ragino teisininkas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.