Daugiausia pagyrų sulaukė milžiniška medinė Morė, kurios aukštis, pasak šventės organizatorių, – devyni pasninkai. Aukštaūgė moteris iš tolo švietė savo raudonomis lūpomis ir raudonais nagais, viliojo pavydėtinomis kūno formomis. Daugelis apgailestavo, kad tokia graži Morė bus paleista dūmais, ir skubėjo šalia jos nusifotografuoti.
Riebaus maisto turguje galima paskanauti ką tik iškeptų lietuvininkų vofelių, įvairiausių blynų, gardaus šiupinio, penkių grūdų košės, spurgų, troškintų kopūstų su kiauliena, karšto alaus, įsigyti gardžios duonos, pyragų, mėsos gaminių ir kitų kokybiškų tautinio paveldo ženklu pažymėtų maisto produktų. Besiruošiantys pasninkui rado ir žuvies. Teatro aikšte nepasidalijo kaip visada problemas keliantys Lašininis ir Kanapinis. Susirinkusieji buvo kviečiame nelikti abejingi ir dalyvauti Lašininio ir Kanapinio organizuojamoje kriminalinėje veikloje.
Užgavėnių šventės išskirtinė pramoga ir naujiena – orientacinės varžybos, skirtos visai šeimai, draugų kompanijai ar pavieniams žmonėms, sumaniusiems įveikti negirdėtą ir nematytą Užgavėnių turą. Raganaitė su šluota ir informaciniu ženklu INFOragana dalijo varžybų žemėlapius ir suteikė visą informaciją.
Turo metu jo dalyviai turėjo aplankyti penkis objektus, kuriuose juos pasitiko aukščiausias Užgavėnių kvalifikacijas turintys asmenys. Šie aukšto rango ir išskirtinės kultūros veikėjai uždėjo antspaudus, kurie patvirtino kiekvieno užsispyrimą ir norą kovoti už artėjantį pavasarį ir pavaišino Užgavėnių skanėstais.
Šventę organizavo Klaipėdos etnokultūros centras, susirinkusius linksmino Gargždų ir Klaipėdos vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro kolektyvai.