Popierinės rekomendacijos neveiksmingos, vaikų apsaugos sistema neveikia. Kiek dar vaikų turės atsidurti šulinyje, kad sistema pradėtų veikti?
Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namų vadovė Viktorija Grežėnienė „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ kalbėjo, jog vėl kažkas pražiūrėta, o atsakingos institucijos reikiamai neatliko savo darbo.
„Aš manau, kad kažkas pražiūrėta. Svaresnis vaidmuo šioje situacijoje turėjo būti medikų. Pabandžiau įsivaizduoti, ką tas kelias sekundes jaučia tas vaikas, įmestas į šulinį. Dirbu kūdikių namuose, kiekvieną dieną čiupinėju tuos mūsų vaikus, bet kūdikių namai nėra ta vieta, kuri gali atstoti namus, mamą, tėtį, bet nė vienas vaikas ten nepapuola be priežasties. Ten vaikai yra saugūs, pamaitinti, apkloti, apkabinti“, – teigė V. Grežėnienė.
Anot jos, kūdikį į šulinį įmetusi mama jokiais būdais toliau negali auginti savo vaiko.
Su tokia kategoriška pozicija nesutiko Paramos vaikams centro vadovė psichologė Aušra Kurienė. Pasak jos, reiktų neskubėti nuteisti motinos ir palaukti ekspertų išvadų.
„Labai jauna, besilaukianti mama jau patenka į rizikos zoną. Rizika kyla tada, kai įvertiname situaciją:– namai be stogo, tėvai, kurie patys patyrę prievartą, vartojantys kvaišalus, liūdni, vieniši. Nesu tikra, kad ta mama negali auginti vaiko. Mes nieko nežinom, gal jai yra depresija, gal ji gali pasveikti, gal buvo krizinė situacija, laikina būsena. Gali būti, kad ji negali auginti vaiko be pagalbos, jai reikės socialinių darbuotojų, šviesuolio kaimyno, bažnyčios“, – kalbėjo A. Kurienė.
Pasak psichologės, viena didžiausių problemų – nesugebėjimas tinkamai įvertinti situacijos. Net ir sergantys, smurtaujantys ar kitokių problemų turintys tėvai tam tikru metu gali adekvačiai bendrauti ir sudaryti klaidingą įspūdį socialiniams darbuotojams.
Anot Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ direktoriaus Lino Kukuraičio, didesnį dėmesį reiktų kreipti ne tik į asocialias šeimas, bet apskritai į visas šeimas, auginančias vaikus.
„Mūsų socialinis audinys yra suplyšęs, reikia duoti instrumentus, kelti darbuotojų kokybę, kad jie žinotų, ką daro, dėl ko ir to siektų. Šalia to, kad stiprinamas ekspertų vaidmuo, labai svarbu pasiūlyti neformalias pagalbas šeimoms. Ne tik mamai, auginančiai vaiką, bet ir normalioms šeimoms.
Labai mažai neformalios atramos sistemų – klubų, susitikimų, kur šeimos galėtų viena į kitą remtis“, – kalbėjo L. Kukuraitis. Pasak jo, kiekvienoje bendruomenėje reikalinga diskusinė erdvė, kurioje būtų ir specialistai, ir bendruomenės atstovai, kurie kartu galėtų išsakyti ir spręsti problemas.
Kūdikių namuose dirbanti V. Grežėnienė atviravo, jog jai tenka pamatyti visokių vaikų. Kad ir kaip vaikams būtų sunku augti tokiose įstaigose, tai, kol kas yra daug geresnis būdas, nei leisti vaikams augti rizikingoje ar asocialioje šeimoje.
„Būna tokie vaizdai, kurių negali pamiršti savaitėmis. Jeigu trijų metų vaikas nemoka laikyti šaukšto rankoje, valgo tą, ką gali paimti į ranką, vaikai utėlėti, su niežais. Kaip žvėreliai, turi juos jaukintis, dirba psichologai, medikai, visa specialistų komanda.
Jeigu vaikas iš šeimos patenka truputėlį ūgtelėjęs, antrą kartą iš tos pačios šeimos, būna labai gilios depresijos, jos labai sunkiai išeidinėja. Kol mes neturim naminės aplinkos, į kurią vaikai galėtų patekti iš tokių šeimų, kūdikių, globos namai yra išeitis“, – kalbėjo V. Grežėnienė.
Atrodo, kad po tokių kraupių įvykių išvadų niekaip nepadaroma. Nors Vyriausybė parengia krūvas projektų, dauguma rekomendacijų ar instrumentų taip ir lieka popierinėje versijoje, o nutikus dar vienai tragedijai visi vėl puola ieškoti kaltų tose pačiose vaikų apsaugos sistemos spragose.
„Nevyriausybininkai yra parengę ir įgyvendinę visas eiles projektų, iniciatyvų, rekomendacijų, studijų. Darėm projektą apie kompleksinę pagalbą šeimai, bet tai netampa valstybės ar rajono lygmens instrumentu ar dokumentu, kuriuo būtų galima vadovautis. Yra sudaroma darbo grupė, kuri vėl išras tą patį dviratį. Čia yra resursų švaistymas, panaudojimas veltui.
Socialinis darbuotojas turi gauti algoritmą, kurio privalo laikytis. Yra pasakyta pasikalbėkit su mama. Kaip, apie ką? Po Kėdainių vieną problemą išgirdau. Yra kviečiama 112 komanda todėl, kad yra išvaryta žmona, tai 112 operatorės algoritmas turėtų būti klausimas, ar namuose yra vaikų“, – kalbėjo A. Kurienė.
Pasak jos, visuomenė turėtų suprasti, kad visos socialinės tarnybos nėra sukurtos bausti šeimas, o atvirkščiai, suteikti joms kuo didesnę pagalbą.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 17 val. 30 min. per „Lietuvos ryto“ TV.
