Pasiūlė būdą, kaip mokytojui uždirbti 1200 eurų į rankas

Vis dar tęsiantis mokytojų streikams premjeras Algirdas Butkevičius teigė, kad Vyriausybės numatyti ilgalaikiai įsipareigojimai bus įvykdyti, tačiau pabrėžė, kad jei ir toliau nepavyks rasti susitarimo su švietimo darbuotojų profesinėmis sąjungomis, gali tekti peržiūrėti visą švietimo sektoriaus finansavimą ir net imtis radikalių permainų.

Premjeras įsitikinęs, kad su streikuojančiais mokytojais pavyks susitarti.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Premjeras įsitikinęs, kad su streikuojančiais mokytojais pavyks susitarti.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Feb 23, 2016, 3:05 PM, atnaujinta Jun 6, 2017, 9:41 PM

„Jei  profsąjungos lyderiai bus geranoriški ir neliks politikavimo, tai susitarimas bus pasirašytas. Bet jei bus rodomos ambicijos, mes taip pat ieškosime būdų, gal net keisime pinigų srautų planavimą švietimo sistemai, atsisakant krepšelio sistemos, o pinigus skirstyti patikint pačioms savivaldybėms – taip sistema taptų lankstesnė“, – sakė jis.

G.Steponavičius: „Problema ne atlyginimai“

Švietimo ir mokslo ministro kėdėje sėdėjęs Gintaras Steponavičius, paprašytas pakomentuoti premjero išsakytas mintis apie galimybę panaikinti mokinio krepšelį, sakė: „Mokinio krepšelis įvestas 2000-aisiais ir gyvuoja 16 metų. Šiandien problemų kyla ne dėl mokytojų atlyginimų, o dėl finansavimo metodikos, netolygumo, kai finansuojamos tuščios klasės ir tuščios mokyklos.“

Anot G. Steponavičiaus, net jei ir su šiandieniniu mokytojų darbo užmokesčio fondu pavyktų pasiekti, kad vienas mokytojas dirbtų su maždaug 15 mokinių, jo atlyginimas vidutiniškai siektų 1200 eurų į rankas. „Klausimų kelia ne metodika, o sprendimai, kuriuos galima priimti neieškant papildomų pinigų biudžete“, – sakė G.Steponavičius.

Paklaustas, ar jis gali įsivaizduoti visišką krepšelio metodikos panaikinimą, pašnekovas sakė: „Bet kuriuo atveju turi būti principai, kaip finansuojamos mokyklos. Penkiose savivaldybėse nuo sausio 1-osios pradėtas įgyvendinti eksperimentinis modelis reikalauja daugiau pinigų, o finansuoja mažesnes klases. Kitaip tariant, pinigai naudojami neefektyviai, o klasės krepšelis pareikalaus gerokai daugiau pinigų nei mokinio krepšelis. Dėl Vyriausybės nustatytų standartų finansuojamos tuščios klasės, pustuščiai pastatai.“

Kai G.Steponavičius buvo ministru, taip pat buvo surengtas ne vienas mokytojų ir studentų streikas, bet kalbėdamas apie šių dienų situaciją jis teigė, kad viskas primena bėgimą paskui įvykius: „Liūdna, kad ketverius metus augant ekonomikai vis dar vykdoma gaisrų gesinimo politika. Pagrindinė užduotis ne  atrasti kelis milijonus litų, o  pasiekti, kad mokytojo prestižas didėtų. Dėl to turi susitarti partijos.  Finansavimas – tik vienas svarbių, bet tikrai ne vienintelis ir svarbiausias dalykas. Mokytojų siekius suprantu ir palaikau“, – sakė G. Steponavičius.

Pasak jo ir mikroklimatas mokyklose, ir mokytojų rengimas bei kiti svarbūs klausimai turi tapti susitarimo objektu.

Mokinio krepšelis – atgyvena?

Švietimo ir mokslo ministre dirbusi Roma Žakaitienė, paprašyta pakomentuoti premjero grasinimus atsisakyti mokinio krepšelio  ir perduoti šiuos pinigus savivaldybėms, sakė: „Šiuo atveju reikia pasidomėti padėtimi savivaldybėse. Manau, kad krepšelio galėtų ir nelikti. Jis buvo įvestas todėl, kad buvo sunki finansinė padėtis, mokytojai negaudavo atlyginimų. Gal krepšelis save jau išaugo?“

Anot R.Žakaitienės, jei pinigai būtų skiriami tiesiai savivaldybėms, gal mokyklų restruktūrizavimas ir modernizavimas vyktų greičiau.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.