Šeštadienį „tvarkiečių“ tarybos patvirtintoje kongreso darbotvarkėje numatyta pasirašyti ceremonialą „Laisva Tauta ir klestinti Valstybė“ su kitomis politinėmis jėgomis.
Partijos Informacinio centro vadovas Vidmantas Staniulis BNS sakė, kad šį susitarimą pasirašys partijos ir apie 30-ies organizacijų atstovai, tačiau kol kas jų neįvardijo.
Pasak jo, tų organizacijų nariai jau dalyvauja kuriant „tvarkiečiams“ rinkimų programą, jų pasiūlyti atstovai kandidatuos rinkimuose į Seimą.
„Partijos juridinis statusas niekaip nesikeis. Visa tai nesusiję su partijos noru reorganizuotis ir tai nėra daroma siekiant išvengti atsakomybės teisiniuose procesuose“, – patikino V.Staniulis.
„Tvarkiečiai“ deklaraciją pasirašys su tomis organizacijomis, kurios atsiliepė į partijos pirmininko Rolando Pakso viešą kvietimą „kartu jungtis už tikrai nepriklausomą, demokratiniais pagrindais sutvarkytą, socialiai jautrią ir solidarią, teisingumu ir žmogiškumu grindžiamą valstybę“.
„Tvarkos ir teisingumo“ kongresas vyks kovo 19 dieną.
R.Paksas šią savaitę yra patikinęs, kad „Tvarka ir teisingumas“ neketina jungtis su kitomis partijomis. Anksčiau šią savaitę R.Paksas BNS įvardijo partijos tikslus turėti 20 tūkst. narių. Šią savaitę paskelbtais Teisingumo ministerijos duomenimis, „Tvarkai ir teisingumui“ priklauso apie 13 tūkst. narių.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pernai gruodį valdančiajai partijai „Tvarka ir teisingumas“ pareiškė įtarimus dėl prekybos poveikiu ir pinigų plovimo. Įtarimai politinei partijai, kaip juridiniam asmeniui, pateikti atliekant 2014 metų pabaigoje pradėtą didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu.
STT šią savaitę kaip specialųjį liudytoją apklausė ir patį R.Paksą. STT teigia tirianti duomenis, kad „Lietuvos ryto“ vadovas Gedvydas Vainauskas sutarė su R.Paksu, kad šis už kyšį paveiks Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos darbuotojus, jog šie leistų pradėti eksploatuoti „Norfos“ parduotuvę Prienuose. G.Vainauskui šiame tyrime jau pareikšti įtarimai. Prokurorai ketina kreiptis į Europos Parlamentą dėl R.Pakso neliečiamybės panaikinimo, kad jam galėtų pareikšti įtarimus.
Darbo partija, kuriai teisėsauga buvo pareiškusi įtarimus kaip juridiniam vienetui, teisme išvengė bausmės, nes susijungusi su dukterine Leiboristų partija reorganizuota į naują juridinį vienetą. Teismas šiuo pagrindu Darbo partijos atsakomybės nevertino.
