Seimas praėjusią savaitę skubos tvarka priėmė įstatymo pataisas laikinai nustatančias minimalias pieno supirkimo kainas, kurios jau dabar kelia daugybę diskusijų. Apie visa tai – pokalbis su premjeru A. Butkevičiumi, laidoje „Dėmesio centre“.
– Šiandien paaiškėjo, kad ministras S. Skvernelis traukiasi iš pareigų. Dar praėjusią savaitę jūs sakėte nematantis priežasčių dėl ko jis turėtų trauktis, po to kai viešai buvo paskelbta, kad jis eina į Seimo rinkimus kartu su „Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga“. Šiandien jūsų pozicija jau kitokia. Kodėl?
– Gal dėl to, kad aš buvau Kinijoje, aš pasakiau, kad galėtų dirbti, nes artėja rinkimai ir nereikėtų blaškytis. Bet taip pat aš pasakiau, kad dar kalbėsiu su Rolandu Paksu, nes ministras yra jų deleguotas. Taip pat sakiau, kad kalbėsiu ir su vidaus reikalų ministru, kaip jis įsivaizduoja darbą vyriausybėje.
Niekas nežinojo, kad vienas mūsų pokalbis įvyko dar prieš mano vizitą į Kiniją. Jis buvo atėjęs kartu su ponu Ramūnu Karbauskiu ir tada aiškiai pasakė, kad dalyvaus su „Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga“, bus partijos vedliu, eis pirmuoju numeriu. Apkalbėjome kitus dalykus ir tuo metu jau buvo sutarta, kad mes tos informacijos niekur neviešiname iki tol, kol bus oficialiai pranešta, kad prasideda rinkiminė kampanija.
Tuomet aiškiai pasakytume, kokia yra ministro pozicija ir gal net politinėje taryboje aptartume dėl tolimesnių darbų, kadangi būnant ministru būtų sunku vykdyti rinkiminę kampaniją. Tokio pokalbio, kad jis 100 proc. galėtų dirbti, tikrai nebuvo. Šiandien aš galiu drąsiai pasakyti, kad tas sprendimas, kai buvo reikalaujama, kad jis būtų atleistas ir laikinai vaduotų kitas ministras, man netinka.
– Dabar jūs lauksite, kol „Tvarka ir teisingumas“ pasiūlys kitą kandidatą ir jei jis tiks jums ir prezidentei, tai tik tokiu atveju bus siūloma S. Skvernelį atleisti?
– Vis dėlto, aš, kaip ministras pirmininkas, turiu išlaikyti tam tikrą stabilumą, tiek vyriausybėje, tiek valstybėje. Ir kai kada aš atsiriboju nuo tam tikrų politinių, emocinių niuansų, nes puikiai suprantu kokia dabar yra situacija Europoje ir pasaulyje.
Taip pat puikiai suprantu, kokia yra vidaus reikalų ministro atsakomybė kalbant apie emigraciją, vidaus ir išorės sienų stiprinimą, apie tai, kokios priemonės yra numatytos ir pradėtos įgyvendinti užtikrinant žmonių saugumą.
Pasakyti, kad vidaus reikalų ministras turėtų būti atleistas jau nuo šiandien, ar kaip buvo pasakyta, kad jis turi apsispręsti iki Velykų, tai aš negaliu priimti tokio sprendimo. Iš vienos pusės tai būtų politinis sprendimas, bet aš manau, kad nieko neatsitiks, jei aš tą sprendimą priimsiu tada, kai matysiu, jog yra pasiūlytas tinkamas kandidatas.
Tas kandidatas turės pereiti teisėsaugos institucijų patikrinimą, paskui šitą kandidatą derinsiu su prezidente ir tik po visų tų procedūrų bus priimtas galutinis sprendimas.
– Partija, kuri yra įtariama baudžiamojoje byloje, kaip juridinis asmuo, deleguoja žmogų vadovauti vidaus reikalų ministerijai. Jums tai atrodo normalu? Situacija pasikeitė nuo to laiko, kai sudaryta koalicijos sutartis. Partija oficialiai įtariama.
– Jūsų keliamas klausimas yra labai teisingas. Aš prisiimu tam tikrą atsakomybę, labai atsakingai parenkant tą žmogų. Pirmas žingsnis, ką aš padariau, yra tas, kad aš neskubėjau priimti politinio sprendimo ir nesivadovavau emocijomis, neskubėjau jo atleisti, nors kai kas to labai norėjo ir pageidavo.
Kandidatas bus parinktas labai atsakingai. Jis pirmiausia turi suprasti, kad mes nenorime perrašyti koalicinės sutarties. Buvo toks pasiūlymas, kad vidaus reikalų ministro kompetencijos klausimą atiduoda spręsti socialdemokratams, o mes jiems turime atiduoti kažkurią kitą mūsų ministeriją, kuri pagal koalicijos sutartį mums numatyta. Bet tai labai užsitęstų.
Aš prisiimu atsakomybę, kad tas žmogus, kuris bus deleguotas į vidaus reikalų ministrus, neturės jokių minčių padėti partijai. Neužbėkime įvykiams už akių, dar tik pareikšti įtarimai, bet tas žmogus turės tą suprasti. Taip pat, jei iškiltų kažkokie kitų partijų interesai dėl galimų kažkokių piktnaudžiavimų, nes aš matau, kad artėjant rinkimams tam tikri politiniai burbulai gali būti kuriami.
– Įsivaizduokime hipotetinę situaciją. Jūs teikiate kažkurio Seimo frakcijos nario, „Tvarkos ir teisingumo“ nario, kandidatūrą prezidentei. O prezidentė atsisako skirti žmogų, priklausantį partijai, kuri, kaip juridinis asmuo, įtariama baudžiamojoje byloje. Kas tada? Gali būti tokia pozicija?
– Gali būti įvairios pozicijos, bet vis dėlto, pirmiausia, tai priklausys nuo mano teikimo. Aš tikrai neteiksiu Seimo nario, kuris neatitiks mano keliamų reikalavimų. Manau, kad būtų išmintinga ir partija „Tvarka ir teisingumas“ taip pasielgs, kad iš savo frakcijos žmogaus nedeleguos.
Jei taip padarytų, vėl sukurtų tam tikrą aplinką, palankią tam tikroms spekuliacijoms. Aš manau, kad blaivus protas nugalės ir bus pasiūlytas žmogus, kuris galbūt nepriklauso jų partijai.
– Kaip ir S. Skvernelio atveju? Paskirtas nepriklausomas žmogus techniškai užbaigti kadenciją. Tai jūs siūlote „Tvarkai ir teisingumui“?
– Ponas S. Skvernelis irgi nėra partijos narys. Kai jis buvo pasiūlytas, tą pačią dieną, net girdint R. Paksui, paskambinau prezidentei ir pasiteiravau dėl šitos kandidatūros. Tam, kad paskui nebūtų viešų svarstymų dėl kandidatūrų. Ji pasakė, kad tinkamas. O kadangi ji kažkur turėjo išvykti, tai dekretas per pusę dienos buvo priimtas.
– Jūs užstojote S. Skvernelį konflikte su Seimo pirmininke, o dabar nusivylėte, kad jis eina į Seimo rinkimus su kita partija?
– Ne, aš tikrai nenusivyliau.
– Bet tikėjotės, kad jis bus socialdemokratų sąraše?
– Pokalbis vyko, bet nebuvo labai stipriai įkalbinėjamas. Buvo atvirai pasakyta, kad jis kalbasi ir su kitomis partijomis, kokios vietos jam siūlomos. Jį tenkino mano pasiūlymai, aš jį išklausiau, bet 100 proc. sutarimo nebuvo. Kažkas bandė aiškinti, kad jis buvo prižadėjęs, bet to tikrai nebuvo. Aišku, iš kitos pusės, vertinant kaip politiką, kai jo reitingai išaugo ir jis dabar populiariausias politikas Lietuvoje, atsiranda tam tikras noras išbandyti, tam tikrą partiją vesti į rinkimus. Aš žiūriu per šitą prizmę, ką jis ir pasirinko.
– Kaip manote, būtų galima su šia Ramūno Karbauskio ir S. Skvernelio vedama partija sudaryti koaliciją po rinkimų?
– Manau, kad po rinkimų būtų galima kalbėti apie koalicijos sudarymą, nes dalies „Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos“ rinkėjų yra panašūs, kaip ir socialdemokratų. Jei žiūrėtume į Seimo narius, kurie yra renkami rajonuose, tai mūsų rinkėjas yra panašus.
Aš poną S. Skvernelį gerai pažįstu, nes mes dirbę daug metų, įgyvendinę bendras programas man būnant susisiekimo ministru ir tai politikas, su kuriuo dabar tenka dirbti kabinete.
Vidaus reikalų ministerija nėra lengva sistema. Kai buvo kalbama apie darbo užmokesčio pakėlimą, tai kabinetas priėmė teigiamą sprendimą, nes jaunas policijos darbuotojas negali dirbti gaudamas 350 eurų per mėnesį, išlaikyti šeimą, įsikurti ir taip toliau. Tai manau, kad tam tikros kryptys, kurios buvo įgyvendintos, atitiko vyriausybės programą ir manau, kad tai žmogus, kuris sugeba ieškoti kompromisų.
– S. Skvernelio ateitį parodys rinkimai. Pakalbėkime apie jūsų vizitą Kinijoje. Netrukus turėtų atsiverti pieno eksporto keliai į Kiniją. Lenkija tai jau daro kelerius metus, Latvija – daugiau nei metus. Prieš laidą kalbėjau su pieno perdirbėjais, jie sako, kad rinka labai sudėtinga. Nors valstybė didelė, jie importuoja tik apie 70 tūkst. tonų pieno produktų kasmet.
Rusija, gyventojų skaičiumi būdama vos ne dešimt kartų mažesnė, iki embargo importuodavo du kartus daugiau. Naujosios Zelandijos gamintojai yra žymiai arčiau, jų savikaina mažesnė ir t.t. Ko jūs pats tikitės? Ypač esant dabartinei, įtemptai situacijai pieno rinkoje. Kokios pieno perdirbėjų galimybės?
– Mano tikslas nebuvo vien rinkos atidarymas pieno perdirbėjams. Bet tai buvo vienas iš tikslų. Aš su Kinijos ministru pirmininku susitikau per pusmetį jau antrą kartą ir turėjau puikią galimybę ilgai su juo pasikalbėti. Aš tikiu, kad pieno perdirbėjams nebus taip paprasta ir lengva.
– Nes rinka nėra tuščia?
– Nepamirškime, kad biurokratinė sistema yra labai didelė. Perdirbėjai turi suprasti, kad turi turėti partnerius Kinijoje, vienoje ar kitoje provincijoje. Pavyzdžiui, Šandongo provincijoje, kur buvome susitikę su verslo atstovais, gyvena 97 mln. gyventojų. Tai jei sugebės įeiti į rinką – situacija pagerės ir jie turės galimybes produkciją eksportuoti.
Jie turi akcentuoti mūsų pieno produktų kokybę. Dalis Kinijoje gyvenančių žmonių jau pradėjo orientuotis į kokybiškus produktus, nes jų pajamos tą leidžia.
– Tęsiant temą apie pieną – minimalios pieno supirkimo kainos nustatymas. Kas gali prieštarauti Europos teisei ar net Konstitucijai. Kaip jūs tai vertinate?
– Kai su žemės ūkio ministre paskutinį kartą vykau į Briuselį, kur buvome susitikę su pačiu žemės ūkio komisaru, kalbėjome apie tam tikrą mokestinių dalykų reguliavimą pieno produktams. Tada jis pasakė, kad jei mūsų įstatymai neprieštaraus Europos Sąjungos teisei, galime kalbėtis apie tam tikrą pinigų skyrimo sumą Lietuvai.
Tuo metu atsakymas buvo aiškus, joks įstatymas, kuris reguliuotų kainų politiką pieno produktams, nebuvo priimtas. Taigi buvo padaryti tolimesni žingsniai ir skirtos lėšos. Šiandien mes vėl sukūrėme tokią situaciją, kur aš manau, kad ūkininkams bus skiriama dalis ES lėšų.
Jeigu mes turėsime tokį įstatymą, tai mums lėšų skyrimas bus pristabdytas. Jie praktiškai neturi kitų instrumentų. Jie turi finansinius instrumentus, kuriais gali suvaržyti ES valstybes, pažeidusias Europos Sąjungos teisę.
– Tai koks jūsų siūlymas? Prezidentei vetuoti Seimo sprendimą?
– Kiek žinau, duotas pavedimas pačiai vyriausybei nustatinėti kainas. Tai jis yra neįgyvendinamas.
– Jūs tiesiog jų nenustatysite.
– Mes teisiškai to negalime padaryti. Neįsivaizduoju, kokiais teisės aktais remiantis, mes tą galėtume padaryti.
– Kitaip tariant įstatymas priimtas, bet nebus įgyvendintas.
– Manau, kad jis yra paskubėtas. Dar nemačiau to įstatymo turinio.
– Bet jūs esate prieš kainų reguliavimą?
– Mes negalime grįžti į praeitį, turime ieškoti kitų instrumentų, kaip padėti ūkininkams, kaip padengti dalį nuostolių, bet tik ne per kainų reguliavimą.
