O akcijai rengtasi, planuota ir mestos didžiulės pajėgos. Aštuntą valandą į pasitarimą rinkosi Vilniaus 5-ojo policijos komisariato darbuotojai, savivaldybės ir seniūnijos atstovai. Posėdžiavo beveik pusvalandį.
Sėdę į tarnybinį policijos automobilį tikrintojai patraukė į mišką Viršuliškių mikrorajone. Atvažiavo prie apleistų metalinių garažų. Apsuko ratą, atlėkė iš kitos pusės. Gal taip mėgino suklaidinti benamius?
Pagaliau pareigūnai miško taku patraukė link benamių pašiūrių. Iš akcijos rengėjų pasakojimų galima buvo susidaryti įspūdį, kad jie aptiko ištisą valkatų miestelį. Bet paaiškėjo, kad tarp išvirtusių medžių riogso vos dvi polietilenu, statybinėmis atliekomis dengtos pašiūrės.
Vienoje jų gyventojų jau nebėra. Jaunesnė benamių pora seniai išsikraustė. Tuščia buvo ir kitoje pašiūrėje, kur vis dar gyvena vyresnė benamių pora. Ant staliuko lauke – neišgertos kavos puodelis, vadinasi, čia jų dar neseniai būta.
„Nėra. Gal pajuto mūsų dėmesį“, – skėsčiojo rankomis pareigūnai. Anksčiau čia jie ne kartą lankėsi, mėgino benamius įkalbėti kraustytis į nakvynės namus, tačiau šie atrėžė, kad jiems geriau gyventi laisvėje.
Nors kiek benamių gyvenimo būdą pažįstantis žmogus pasakytų, kad tokiu laiku jų ir nesurasi – juk nuo paryčių reikia apeiti atliekų konteinerius. Tačiau policininkams tai nė motais.
Nors planavo, posėdžiavo ir, kaip parašys ataskaitose, vyko į vietą, jiems nepasisekė suteikti asocialiems asmenims informacijos apie vykdomas programas, nakvynės vietas, išaiškinti socialinių išmokų bei būsto gavimo galimybes.
Taigi akcija „Benamiai“ prie saugios aplinkos kūrimo bei Vilniaus miesto įvaizdžio gerinimo neprisidėjo.
