Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste (KVJU) ant šiaurinio molo, netoli paminklo, primenančio pirmosios lietuviškos jachtos „Budys“ įgulos žūtį, neseniai atsirado dar vienas atminimo ženklas – nedidelė lentelė su trumpu užrašu ir lėktuvo An-2 siluetu.
Nors plokštėje įrašytas tik vardas „Alvydas“ ir žūties data, molu vaikštinėjantys žmonės supranta, jog taip pagerbtas prieš metus virš Baltijos jūros avariją patyrusio ir tragiškai žuvusio įmonės „Klaipėdos avialinijos“ lakūno A.Selmistraičio atminimas.
Tuomet A.Selmistraičio kūno aptikti nepavyko. Vykstant katastrofos aplinkybių tyrimui 61 metų klaipėdietis buvo įvardytas kaip dingęs be žinios asmuo. Vėliau artimųjų prašymu lakūnas paskelbtas mirusiu.
Kito žuvusio piloto 62 metų Adolfo Mačiulio kūnas rastas lėktuve, kai orlaivį narai pakėlė iš Baltijos gelmių.
Ženklą įvertino kaip neteisėtą
Tačiau kuklus A.Selmistraičio įamžinimas sulaukė neigiamos valdininkų reakcijos.
KVJU direkcijos, kuriai priklauso uosto įplauką nuo bangų saugantys molai, atstovų teigimu, piloto žūtį primenantis ženklas ant hidrotechnikos įrenginio buvo pritvirtintas nelegaliai – leidimo niekas neprašęs.
Klaipėdos savivaldybė molus vertina kaip viešąją erdvę, kurioje paminklų ar kitokių ženklų negalima statyti be miesto tarybos ir kitų institucijų pritarimo.
Lakūno našlė 48-erių Virginija Selmistraitienė stebėjosi, kad pagarbos ženklą jūroje tragiškai žuvusiam žmogui valdininkai linkę vertinti kaip „neteisėtą statinį“.
„Mano vyrą jūra pasiglemžė ir negrąžino, nėra kur uždegti gedulo žvakės.
Kilo mintis atminimo ženklą įrengti arčiau vandens stichijos, kurioje pražuvo Alvydas“, – kalbėjo klaipėdietė.
Molo atbrailoje sumontuota maža lentelė iš nerūdijančiojo plieno, pasak V.Selmistraitienės, niekam nerėžia akies, neužstoja vaizdo į jūrą, dauguma vaikštinėjančių žmonių jos net nepastebi.
Yra daug pagarbos simbolių
Prieš pusmetį ant molo atsirado dar viena paminklinė lentelė dviem užpernai rudenį išplaukusiems į Baltiją ir nesugrįžusiems žvejams.
Manoma, kad vyrai nuskendo apvirtus valčiai. Jūra jų kūnų negrąžino.
Ant to paties molo stūkso ir senas aprūdijęs inkaras, kuris primena pirmąją lietuvišką jachtą „Budys“, 1933 metų vasarą nuskendusią prie Klaipėdos uosto vartų su penkiais jūrų skautais.
Aviatoriai įžvelgė lemtingą sutapimą – „Budys“ į molo akmenis rėžėsi tą pačią dieną, kai Soldino miške nukrito Atlantą perskridusių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno orlaivis „Lituanica“.
Nerado kitos išeities
„Kodėl kiti paminklai, kuriuos be valdžios leidimo pastatė jautrios sielos žmonės arba jų artimieji, niekam neužkliūva?“ – stebėjosi V.Selmistraitienė.
Moteris mėgino tartis su KVJU direkcija dėl vyro atminimo įamžinimo uoste, bet jai patarta ieškoti vietos kitur, nes molas esą anksčiau ar vėliau bus griaunamas statant naujo giliavandenio uosto prieplaukas.
„Tebūnie, kas bus – artėjant vyro žūties metinėms vėl viską prisiminiau, nebuvo kitokios išeities. Tokiam sumanymui pritarė Alvydo draugai. Šis ženklas labai svarbus mūsų šeimai“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo lakūno našlė.
Žvilgsnis krypsta į Karklę
Po vyro žūties V.Selmistraitienė kiekvieną mėnesį traukdavo prie šiaurinio molo. Žvelgdama į jūrą moteris padėdavo gėlių prie paminklo žuvusiai „Budžio“ įgulai.
Beje, prie to paties molo sovietmečiu dužo dar viena lietuvių jachta „Žalčių karalienė“. Bangos ją išmetė į Melnragę, o jūra pasiglemžė keturių buriuotojų gyvybę.
Aukų atminimas iki šiol neįamžintas.
V.Selmistraitienė nepraranda vilties pastatyti kenotafą (paminklą mirusiajam, kurio kapo nėra. – Red.) Karklės kaimo žvejų kapinaitėse. Ten būtų galima perkelti ir ženklą nuo molo, jeigu jis būtų griaunamas.
Tos kapinės – etnografinės, saugomos kaip kultūros paveldo vertybė. Dabar ten leidžiama laidoti tik Karklės seniūnijos gyventojus.
„Gal bus atsižvelgta ir į mano prašymus“, – vylėsi klaipėdietė.
Dviejų lakūnų žūtį vis dar gaubia paslaptys
* Praėjusių metų gegužės 16-ąją iš Švedijos į Lietuvą skridusio lėktuvo An-2 katastrofos virš audringos Baltijos jūros aplinkybės dar galutinai neištirtos.
* Paaiškėjo, kad daugiau kaip į šimto metrų gelmę nugrimzdusio „Klaipėdos avialinijų“ orlaivio kabinos durys buvo atvertos. Neatmetama, kad A.Selmistraitis spėjo iššokti.
* Klaipėdos apygardos prokuratūros kuruojamas katastrofos tyrimas dėl galimo darbo saugos taisyklių pažeidimo dar nebaigtas – tyrėjai laukia tragedijas ore tiriančių specialistų išvadų.
