K.Jucevičius pasirodė gebantis taip tvirtai laikytis kėdės, kad kone buldozeriu mėginęs FNNT direktorių iš jos išversti S.Skvernelis pats patrūko, o jam ašaka gerklėje tapęs pavaldinys dabar susigrąžins ir sumažintos algos dalį.
S.Skvernelio ir K.Jucevičiaus priešprieša įsiplieskė dar užpernai rudenį, kai specialiosios tarnybos gavo žinių, kad FNTT vadovas per tarpininką esą reikalavo kyšio iš buvusio advokato J.Kozubovskio.
Tuomet buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas ir iš K.Jucevičiaus laikinai atimta teisė dirbti su slapta informacija.
Išstumti K.Jucevičių iš FNTT vadovo posto mėginta jau ir anksčiau. Dar 2012 metų pavasarį, kai tuometis vidaus reikalų ministras R.Palaitis paskyrė jį į šias pareigas, kilo politinio nepasitenkinimo banga.
Mat FNTT direktoriaus kėdė tapo laisva, kai prezidentės D.Grybauskaitės reikalavimu buvo neteisėtai atleistas ankstesnis šios institucijos vadovas V.Gailius, nesutikęs vykdyti jos nurodymo pašalinti savo pavaduotoją V.Giržadą.
Netrukus paaiškėjo, jog kurį laiką laikinai FNTT vadovavęs K.Jucevičius pats pasirašė raštą dėl savo patikimumo.
Ankstesnės kadencijos Seimo Antikorupcijos komisija pareikalavo, kad jis trauktųsi iš posto, bet pareigūnas neišgirdo parlamentarų raginimų.
Tai nestebino, nes vieša paslaptis buvo, kad iš tikrųjų K.Jucevičių vadovauti FNTT pasirinko prezidentė D.Grybauskaitė ir jis, jausdamas tvirtą šalies vadovės užnugarį, galėjo numoti ranka į Seimo burbėjimą.
Todėl kai užpernai jau S.Skvernelis užsimojo pašalinti K.Jucevičių, buvo spėliojama, ar šis pareigūnas neteko šalies vadovės malonės, ar vidaus reikalų ministras, ėmęs vis dažniau prieštarauti prezidentei, pats sumanė jo atsikratyti, norėdamas, kad FNTT nelydėtų dėl jo vadovo kilę skandalai.
Bet greitai paaiškėjo, kad tai neįmanoma misija. Netekęs teisės dirbti su slapta informacija K.Jucevičius pats apskundė vidaus reikalų ministrą prokurorams kaltindamas jį piktnaudžiavimu tarnyba.
Prokurorai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl S.Skvernelio veiksmų, bet ir K.Jucevičiaus nusikalstamos veiklos įrodymų teigė neaptikę.
Pusmetį trukęs tyrimas buvo nutrauktas, o dėl to, kad J.Kozubovskis neteisėtai sekė FNTT vadovą, šis iš specialiojo liudytojo tapo nukentėjusiuoju.
Taip pakrypus bylai, K.Jucevičiui buvo grąžintas leidimas dirbti su slapta informacija, vadinasi, neliko ir kliūčių vadovauti FNTT.
Vis dėlto S.Skvernelis ir toliau abejojo, ar K.Jucevičius gali likti FNTT vadovu, ir reikalavo atlikti jo patikimumo tyrimą poligrafu. Tai sulaukė bene didžiausio visuomenės atgarsio – FNTT vadovas kelis mėnesius spyriojosi ir nėjo pasitikrinti melo detektoriumi, o kai nuėjo, vos išvydęs kontrolinius klausimus spruko iš kabineto. Jis savo poelgį aiškino tuo, kad visus atsakymus jau buvo pateikęs per ikiteisminį tyrimą.
Nors S.Skvernelis pareiškė, kad valstybės paslapčių negalima patikėti tiems, kuriuos pačius gaubia paslaptys, o FNTT vadovo atsisakymas tikrintis poligrafu sužinojus klausimus jam kelia įtarimų, ministrui teliko skėstelėti rankomis – Vidaus reikalų ministerija (VRM) turėjo sugrąžinti K.Jucevičiui leidimą dirbti su slapta informacija.
FNTT vadovas lengvai išsisuko, nes už atsisakymą tirtis poligrafu jo negalima bausti. Todėl VRM skubiai parengė Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo pataisas, numatančias, kad nepagrįstai atsisakęs tirtis melo detektoriumi arba tyrimo išvadai esant neigiamai pareigūnas nebetenka teisės dirbti su slapta informacija.
Šios pataisos dar nepriimtos, bet ir pro paliktas teisines landas ne visiems pavyksta pralįsti taip sėkmingai, kaip tai padarė generolas K.Jucevičius.
Migracijos departamento prie VRM Užsieniečių reikalų skyriaus vedėjas A.Turčinas irgi atsisakė tikrintis poligrafu ir VRM nepratęsė jo leidimo dirbti su įslaptinta informacija, tad šiam valdininkui teko pasitraukti iš posto šalių susitarimu.
Tiesa, S.Skvernelis nedavė K.Jucevičiui ramybės ir kai nepavyko jo atsikratyti.
Pernai lapkritį po FNTT direktoriaus veiklos vertinimo jam buvo sumažinta turėta pirmoji kvalifikacinė kategorija iki antrosios ir kartu sumažintas pareiginės algos priedas. K.Jucevičius vėl nepasidavė, ėmė bylinėtis ir laimėjo.
Teismas neįžvelgė priežasčių, kodėl FNTT direktoriui reikėtų suteikti žemesnę kvalifikacinę kategoriją nei abiem jo pavaduotojams, o atsisakymas tikrintis poligrafu teisiškai nieko nereiškia.
VRM teks sumokėti FNTT vadovui sumažintos algos dalį – apie 150 eurų per mėnesį ir dar delspinigių.
Kaip vertinti šią jau porą metų trunkančią VRM ir FNTT vadovo dvikovą?
Matyt, reikia kuo greičiau teisiškai apibrėžti poligrafo naudojimą, numatyti ir atsakomybę už atsisakymą juo tirtis.
Kita vertus, valstybė gali tapti pajuokos objektu, kai vadovas visiškai nieko negali padaryti savo pavaldiniui netgi tada, kai įkandin jo driekiasi skandalų šešėliai.
