Pasakodama apie dukrą pravirko
Iš pradžių parodymus davė teismo medicinos ekspertai ir kriminologai, o po pietų pertraukos salėje pasirodė nukentėjusioji ir mirusios mergaitės artimoji, kaip teismas ją apibūdina, Kristina Sviglinskaja. Jai dėl tokio statuso teisme prisiekti nereikėjo.
Kristinos pasakojimas buvo sklandus, jame buvo daug detalių ir tai prikaustė visų salėje buvusių dėmesį. Moteris atsiminė viską aiškiai ir pasakojo ramiai. Net kaltinamasis, atskirtas juoda širma nuo nukentėjusiosios, nusisuko nuo stalo ir likusį laiką, kol liudijo K.Sviglinskaja, žiūrėjo per langą į tolį.
Klausimus K.Sviglinskajai uždavinėjo prokurorė Benedicte Hordnes. Paklausta, kaip galėtų apibūdinti Moniką, Kristina giliai atsiduso ir pasakė kad Monika buvo jos gyvenimas, jos džiaugsmas.
„Ji buvo nuostabus vaikas – atsakinga, veikli ir tvarkinga“, – po šių žodžių Kristina pravirko, bet greitai susitvardė ir tęsė.
„Monika buvo gyvenimu besidžiaugiantis vaikas ir ne pagal metus subrendusi. Mokykloje jai sekėsi gerai, ji buvo lyderė“, – kalbėjo dukters netekusi mama.
Anot jos, mergaitė nebijojo pasilikti viena namuose, puikiai susitvarkydavo viena, kai mamos keletą valandų nebūdavo namuose. Mergaitė žinojo, kad grįžus reikia užsirakinti duris, o namuose neliesti daiktų, kurie kelia pavojų. Mama dėl mergaitės jausdavosi rami.
Pažintis – per gimtadienį
Skirtingai nei įtariamasis, K.Sviglinskaja labai aiškiai prisiminė, kada pirmą kartą susitiko su D.Lukoševičiumi. Anot jos, pirmas pasimatymas įvyko per Monikos gimtadienį balandžio 11 dieną. Jie susipažino internetinėje pažinčių svetainėje.
Pasimatymo metu Kristinai pasirodė keista, kad Donatas, vos tik ją sutikęs, pabučiavo į žandą. Atsisveikindamas pasiūlė Kristinai pinigų už benziną, nes Kristina jį pavėžėjo iki jo gyvenamosios vietos. Pinigus jis siūlė primygtinai ir tai jai pasirodė keista.
Kristina papasakojo, kad D.Lukoševičius pradžioje paliko mandagaus, normalaus, gero žmogaus įspūdį. Tačiau netrukus pasimatė ir kita Donato pusė. Santykiams vystantis D.Lukoševičius netapo artimesnis K.Sviglinskajai. Jis šalia jos visada tarsi ko gėdijosi, bijojo, jaudinosi, nemokėjo parodyti jaučia. Moteris vis dažniau jo klausdavo, ar jis ką slepia.
Kai D.Lukoševičius neteko darbo ir gyvenamosios vietos, Kristina sutiko, kad jis atsikraustytų į jos namus Sotros saloje į vakarus nuo Bergeno.
Elgesys – nenatūralus
Paklausta, kokie buvo Monikos ir įtariamojo santykiai, moteris pasakojo, kad D.Lukoševičius tvirtino pamilęs mergaitę, bet K.Sviglinskaja, nors jai tai buvo malonu, sunkiai galėjo tuo patikėti.
Su Monika jis buvo visada šiltas ir malonus, net per daug malonus. Dėl to K.Sviglinskajai tai pasirodė dirbtina ir nenatūralu.
Mįslingų žinučių lavina
Atmosfera šeimoje visiškai pasikeitė, kai į Kristinos paštą pradėjo plaukti keistos grasinančios žinutės.
Mįslingiausia buvo tai, kad atrodė, jog žinutes Kristina rašo sau pati, o vėliau jos pačios išsitrindavo. Įdomu tai, kad kaltinamasis žinojo nukentėjusios K.Sviglinskajos elektroninio pašto ir „Facebook“ profilio slaptažodžius.
K.Sviglinskaja labai sutriko dėl žinučių, ėmė bijoti, kartą net nenuėjo į darbą, gėrė raminamuosius, o kai susmuko, ją ant rankų į lovą nunešė pats Donatas.
Vėliau, patarta draugės, dingstančias žinutes K.Sviglinskaja pradėjo fotografuoti. Taip keletas žinučių ir pateko į bylą kaip įrodymai.
Moteris nerimavo, tačiau D.Lukoševičius, kuris taip pat gavo panašių žinučių, buvo atrodė ramus dėl šantažo. Retsykiais jis pasiūlydavo, kad vis tik reikia sumokėti tuos pinigus, bet draugai ir šeima patarė Kristinai to nedaryti.
Visos abejonės, kas yra rašantysis Kristinai, išsisklaidė gavus žinutę, kurioje matėsi, kad rašantysis žino asmenines šeimos detales, tokias, kaip ir kur Donatas dirba, antrą dieną po įsidarbinimo ir kad pas Kristiną atvyksta mama. Kristinai daugiau nekilo jokių abejonių, kad visos tos žinutės rašytos D.Lukoševičiaus.
Galiausiai K.Sviglinskajai pareikalavus, D.Lukoševičius paliko jos namus.
Teismo posėdžiai bus tęsiami pirmadienį.
