Pirmadienį savo išvadas pateikė teismo psichiatrijos specialistai. Klinikinės neuropsichologijos profesorius Knutas Dalenas pastebėjo, kad kaltinamasis nedavė raštiško sutikimo peržiūrėti jo sveikatos pažymos iš Lietuvos, todėl svarbi informacija apie jo sveikatos būklę paauglystės metais profesoriui buvo neprieinama.
Profesorius pažymėjo, kad kaltinamasis nenorėjo bendradarbiauti su juo ir jo kolega bei vengė užmegzti akių kontaktą.
Čia pat teismo salėje prof. K. Dalenas pabandė užmegzti akių kontaktą su kaltinamuoju ir, kai pavyko, – tuo pasidžiaugė.
Kaltinamasis pažvelgė į specialistą, bet tuojau pat energingai numojo ranka ir vėl nusisuko į langą.
Įvertino kaltinamojo kūno kalbą
Kaltinamojo kūno kalba specialistams taip pat suteikė daug informacijos. Kaltinamasis apklausų metu dengė veidą, sukiojo rankas, taip reaguodamas į klausimus.
Specialistų teigimu, kaltinamasis kontroliuoja save ir sugeba persikūnyti į skirtingus vaidmenis. Pastaroji savybė, pasak specialisto, buvo ypač įdomi jį stebint.
Specialistas pastebėjo, kad sprendžiant iš ankstesnių teistumų, aišku, kad kaltinamasis nepadarė išvadų dėl bausmių. Dėl to jį reikia bausti griežčiau, nes jis nesupranta savo elgesio pasekmių. Jo nuomone, reikėtų svarstyti apie neterminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Profesoriaus nuomone, kaltinamasis yra asocialus individas, turintis asmenybės sutrikimų. Kalbėdamas įtariamasis nesuteikia daug informacijos dar ir dėl to, kad kalba lėtai.
Kaltinamojo elgesyje yra šalto neatsižvelgimo į kitus. Kai teismo apklausos metu kaltinamasis buvo klausiamas, kaip, jo nuomone, turėjo pasijusti Kristina, gavus informaciją, kad neva rašantysis gali gauti įrašus iš nusikaltimo vietos, kur girdisi, kaip Monika prieš mirtį rėkia, jis atsakė, kad jis ten nebuvo, kai ji gavo žinutę, todėl negali to žinoti.
Iš šios ir kitų detalių matosi, kad kaltinamajam trūksta empatijos ir įsijautimo į kitus. Prokurorė paklausė, kodėl kaltinamasis, pasirašydamas kitu žmogumi įduoda pats save, rašydamas, kad Donatas tai padarė, t.y. nužudė Moniką?
„Tai galima paaiškinti įvairiai. Tai gali būti impulsyvumas, jis nori sukurti nejaukią atmosferą, reaguoja neadekvačiai“ – atsakė profesorius. Bet viena aišku, mokslininką toks elgesys stebina.
Kaltinamasis nėra psichiškai nesveikas
Prokurorės paklaustas, ar kaltinamasis gali jausti, mokslininkas atsakė, kad kaltinamojo mąstymas yra autistiškas, jis nesugeba įsijausti į kitą žmogų ar suprasti, kaip jaučiasi kiti. Apskritai specialistas pabaigė, kad įtariamasis yra pakaltinamas nes neturi jokių chroniškų ligų. Kai buvo gydomas ligoninėje, buvo nustatyta, kad jis nėra psichiškai nesveikas, nebuvo netekęs sąmonės, kai įvyko įvykis, bei neturėjo rimtos negalios, nebuvo paveiktas kokių nors psichotropinių medžiagų.
Prokurorės paklaustas ar įmanoma tokį pacientą pagydyti, jis atsakė amerikiečio mokslininko citata: „Jeigu nori įrodyti, kad terapija veikia, nedemonstruok to su šiuo pacientu.“
Mokslininkas pabaigė pasakydamas, „Jis kelia problemas aplinkai, o ne sau“.
Tyrė net Monikos akies skysčio mėginį Trumpą liudijimą davė ir akustikos specialistas iš inžinerinės kompanijos „Sweko“. Inžinierius atliko tyrimus su dūžtančiu stiklu ir matavo, ar miegamajame girdėjosi, kad lauko duryse buvo daužiamas stiklas.
Eksperimente inžinieriai naudojo garso kolonėles ir padarė išvadą, kad dūžtantis stiklas girdėjosi priklausomai, ar aplinkoje buvo pašalinis triukšmas ar ne. Deja, į prokurorės B.Hordnes klausimą, ar specialistai atliko tyrimą su skudurėliu, kuris buvo rastas nusikaltimo vietoje, inžinierius atsakė „ne“.
Teismo medicinos universiteto profesorius ir visuomenės sveikatos skyriaus direktorius T.Rognum pristatė savo mokslišką pranešimą apie akies skysčio mėginį iš Monikos akies.
Pagal akies skystį jis bandė apskaičiuoti, kada Monika mirė. Tipiški matavimai nustatant mirties laiką yra lavondėmės, kūno sustingimas, kūno temperatūra ir biocheminiai metodai, tokie kaip kalio ir hipoksantino matavimai akies skystyje.
Biocheminiai tyrimai parodė, kad mirtis Moniką galėjo ištikti gana dideliame laiko intervale nuo 5 iki 9 ryto. Negana to, įmanomas keleto valandų svyravimas prieš ar po nustatyto laiko, kadangi neaišku, kokia buvo temperatūra name. Esant aukštesnei temperatūrai kalio ir hipoksantino lygis kūne kyla ir tai vėl keičia rezultatus.
Dar kartą apklausė ir D. Lukoševičių
Paskutinis pirmadienį dar kartą liudijo kaltinamasis. Teisėjas H.Rastumas pastebėjo, kad kaltinamasis dėl savo statuso neprivalo duoti parodymų, bet kadangi neprotestuoja, jis bus apklaustas.
Pirmadienį, tikriausiai pamokytas savo gynėjų, kaltinamasis atsakinėjo nuolankiau nei pirmąją teismo savaitę.
Pirmiausiai prokurorė paklausė apie pakabutį, kuris priklausė Monikos kuprinei. Kuprinės pakabutis buvo Monikos klasiokės rastas krūmuose prie namų. Kaltinamasis sakė matantis tokį aksesuarą pirmą kartą.
Vėliau prokurorė B. Hordnes skaitė bausmių sąrašą iš Lietuvos. Bausmės Lietuvoje buvo už vagystes, plėšimus, užpuolimus bei turto prievartavimą. Lietuvoje kaltinamasis buvo teistas dešimt kartų. Didžiausia kaltinamojo bausmė sudėjus keletą kaltinimų buvo šeši metai kalėjimo. Pasikeitus kodeksui jo bausmė buvo sutrumpinta iki trejų metų.
Pasirodo, kaltinamasis atvyko į Norvegiją beveik tiesiai iš kalėjimo. Iki 2008 metų D.Lukoševičius buvo įpareigotas neišeiti iš namų naktį t.y. turėjo namų areštą.
Tuo metu Lukoševičius gyveno pas tėvą arba seserį. Į Norvegiją jis atvyko 2009 metais. Antradienį teisme buvo paskutinė diena, kai parodymus davė liudininkai. Trečiadienį teismas pagal numatytą planą turi pradėti klausytis baigiamųjų kalbų.
Apklausė kilpų ekspertą
Antradienį prasidėjo paskutinė liudininkų diena taip vadinamoje Monikos byloje, Norvegijoje. Vienas iš paskutiniųjų liudininkų antradienį buvo inžinierius kilpų ekspertas iš Olandijos Paulas van den Hovenas. Jis antradienį liudijo teisme telefonu.
Ekspertas iš Nordhordalando teismo negavo originalaus diržo, tačiau gavo nuotraukas iš įvykio vietos ir nuotraukas su diržo rekonstrukcija. Prokurorė mazgų specialistui uždavė du klausimus: „Ar mazgai buvo įprasti?“ ir „Ar mergaitė galėjo pati sumegzti tokius mazgus?“ Specialisto liudijimu, sprendžiant iš policijos mazgų rekonstrukcijos, mazgai buvo paprasti. Jo manymu, aštuonmetė mergaitė galėjo tokį mazgą sumegzti jeigu fiziškai ir protiškai niekas jai netrukdė to padaryti. Paklaustas ar ji galėjo diržą taip stipriai užveržti, specialistas sakė nežinąs, nes diržo jis nematė.
Liudininkas iš Kongsvingerio kalėjimo prie Švedijos sienos, kur D. Lukoševičius kalėjo du mėnesius, taip pat atsakinėjo į teismo klausimus nuotoliniu būdu. Kongsvingerio kalėjimo skyriaus viršininkas Geiras Ove Aasumas, pasakojo, kad kaltinamasis didžiąją laiko dalį jų kalėjime buvo izoliuotas. Izoliaciją jis pasirinko pats, be to, jis daug grasino kitiems, todėl tai buvo gera išeitis visiems. Kalėjime jis buvo agresyvus žodžiais, bet ne veiksmais. D.Lukoševičius gąsdino daugelį kalėjimo darbuotojų, įskaitant virtuvės darbuotoją ir gydytoją, sakydamas, kad paprašys, kad juos kas nors nušautų. Vėliau prokurorė Benedicte Hordnes pabaigė skaityti dokumentus apie D. Lukoševičiaus teistumus ir nusižengimus Lietuvoje ir pateikė išvadas. Maždaug aštuonių metų laikotarpyje kaltinamasis buvo laisvėje dešimt mėnesių.
Antradienio sutrumpintame teismo posėdyje paskutinis liudininkas kriminalinės policijos pareigūnas Toras Kallmyras pateikė kriminalinės policijos (Kripos) išvadas dėl tyrimo Monikos byloje. Kriminalinė policija įsijungė į tyrimą tik 2014 metais, po to kai Robinas Šėferis perspėjo vadovybę, kad byla yra nepakankamai ištirta. Kriminalinės policijos pareigūno vertinimu, atvykus į įvykio vietą policija atliko savo darbą gerai.
Atvykęs į nusikaltimo vietą policininkas greitai suprato, kad vietą reikia kuo greičiau aptverti. Vėliau, kartu su tyrėju Robu Šėferiu, kriminalinės policijos pareigūnai sutiko dėl tolimesnių veiksmų tyrime. Primename, kad Robinas Šėferis yra tyrėjas, kuris perspėjo Bergeno policiją apie būtinybę bylą atnaujinti ir ištirti iki galo.
Apie sunkumus atnaujinant bylą R.Šėferis net papasakojo knygoje „Monikos byla“ (Monika-saken) išleistoje 2015 metais. Knyga sulaukė didelio populiarumo Norvegijoje.Pareigūnas iš kriminalinės policijos atskleidė, kad kaltinamasis buvo apklaustas 13 kartų. Taip pat viso 56 D. Lukoševičiaus aplinkos žmonės buvo apklausti, tarp jų kolegos ir darbdaviai.
Dėmesį atkreipė kvepalai Pasak pareigūno, 2012 metais, kai byla buvo nutraukta, byloje nebuvo daug nuveikta. Kriminalinė policija atkreipė dėmesį ir į dingusius Kristinos kvepalus ir jų paminėjimą anoniminėje žinutėje. 2012 metų vasarį Monikos mama Kristina gavo pirmą grasinamą žinutę po Monikos mirties.
Žinutėje, kurią įtariama parašė D. Lukoševičius, buvo minimi Kristinos „Lady Million“ kvepalai, o būtent, kad jie yra iš jos pavogti. Ji tuo metu to net nežinojo, kadangi jos butas su visais daiktais buvo užtvertas policijos.
Pati Kristina tuo įsitikino tik įleista į butą kovo mėnesį. Kriminalinė policija padarė išvadą, kad kaltinamasis, kuris yra įtariamas žinutės siuntėjas, buvo nusikaltimo vietoje, kadangi žinojo apie nusikaltimo detalę anksčiau už visus kitus. Kriminalinė policija taip pat užklausė dešimt Europos šalių policininkų, ar jiems yra tekę nusikaltimo vietoje rasti išbarstytus prieskonius.
Į užklausą atsakė Danijos, Švedijos ir Norvegijos policininkai. Švedijoje buvo daugiausia nusikaltimų su prieskoniais. Ten nusikaltėlių iš Lenkijos kišenėse buvo rasta pipirų. Jie buvo skirti suklaidinti šunis. Trečiadienį teismas pradės klausytis baigiamųjų kalbų ir tuo pačiu svarstyti, kokią kompensaciją galėtų gauti žuvusios mergaitės motina Kristina iš įtariamojo.
