Monikos byla: D. Lukoševičiaus gynėjas prašė švelnesnės bausmės

Paskutinė diena Monikos bylos teismo procese prasidėjo tuo, kad teisėjui Hokonui Rastumui buvo pateikta nauja papildoma teismo psichiatrijos ekspertų klinikinė išvada apie kaltinamojo sveikatos būklę. Pažymoje D. Lukoševičiui (34) buvo diagnozuota sunkaus laipsnio asocialios asmenybės sutrikimas.

Kaltinamojo gynėjo Osmundo Sandlando nuomone, kalbų apie hipotezes neturėtų būti, reikia turėti faktus ir kaltės įrodymus.<br>Aušra Ludvigsen nuotr.
Kaltinamojo gynėjo Osmundo Sandlando nuomone, kalbų apie hipotezes neturėtų būti, reikia turėti faktus ir kaltės įrodymus.<br>Aušra Ludvigsen nuotr.
D. Lukoševičiaus gynejai A. Sandlandas ir Anna Turida Bugge.<br>Aušra Ludvigsen nuotr.
D. Lukoševičiaus gynejai A. Sandlandas ir Anna Turida Bugge.<br>Aušra Ludvigsen nuotr.
Kristina Sviglinskaja ir advokatas Stigas Nilsenas.<br>Aušra Ludvigsen nuotr.
Kristina Sviglinskaja ir advokatas Stigas Nilsenas.<br>Aušra Ludvigsen nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Aušra Ludvigsen, specialiai lrytas.lt iš Norvegijos, Bergeno

Jun 23, 2016, 10:12 PM, atnaujinta May 20, 2017, 7:41 PM

Iš karto po to, kaltinamojo gynėjas Osmundas Sandlandas pradėjo savo ginamąją kalbą. Gynėjo nuomone, kalbų apie hipotezes neturėtų būti, reikia turėti faktus ir kaltės įrodymus.

Gynėjas minėjo tuos keletą atvejų, kai parodymai buvo kaltinamojo naudai. Pavyzdžiui, kai vairuotojui buvo pateiktos keleivių nuotraukos, jis nenurodė kaltinamojo D.Lukoševičiaus. Ant išdaužto Kristinos namų durų langelio nebuvo likę nei rūbų pluošto, nei biologinių kaltinamojo pėdsakų. Kaltinamąjį taip pat mažai kas pastebėjo vykstantį iš Sotros į Bergeną arba iš jo namų į Bergeną.

Gynėjo nuomone, informacija „Facebook“ žinutėse nebuvo autentiška. Pagal gynėją O. Sandlandą, daug kas iš Kristinos aplinkos žinojo apie prieskonius, apie tai, kad Monika miegojo su mama, apie kvepalus ir auksą. Kai kas galėjo nutekėti per spaudą.

Gynėjo nuomone, tai byla apie nepakankamą policijos darbą, kur trūksta dar daug įrodymų ir liudininkų parodymų. Pavyzdžiui, aišku, kad buvo ištirtos tik vietos, susijusios su žmogžudyste, o ne visas Kristinos butas. „Taipogi policija užstrigo: jie matė tik vieną įtariamąjį, jo ginamąjį,“ – sakė gynėjas. Gynėjas O. Sandlandas laikėsi teorijos, kad DNR Kristinos bute galėjo užsilikti nuo tada, kai kaltinamasis ten gyveno. Jis citavo bylą iš Australijos, kur DNR buvo perneštas nuo žmogaus, kuris toje vietoje net nebuvo.

„Kadangi, kaip mokslininkai byloje pastebėjo, DNR mokslas dar vystosi, nežinome tiksliai kaip DNR keliauja,“ – sakė kaltinamojo advokatas. Jo nuomone, nuteisimui reikia daugiau duomenų. Todėl gynėjo nuomone, kaltinamasis D. Lukoševičius yra nekaltas dėl visų kaltinamojo akto punktų.

Akcentavo, kaip bus brangu išlaikyti nuteistą D.Lukoševičių

Toliau gynybą tęsė kita gynėja Anna Turida Bugge. Ji kalbėjo apie tai, ar kaltinamasis nusipelnė neterminuotos laisvės atėmimo bausmės. Ji teismui pristatė panašias bylas ir kėlė klausimą ar šiuo atveju neterminuota bausmė būtų tai, ko kaltinamasis nusipelnė.

Pagal ją, tai, kad jis buvo teistas anksčiau Lietuvoje, nereiškia, kad jis išpildo reikalavimus gauti neterminuotą laisvės atėmimą. Gauti neterminuoto laisvės atėmimo bausmę reikia, kad asmuo būtų keletą kartų sunkiai nusikaltęs.

Jos teigimu, plėšimas nėra sunkus nusikaltimas. Ji teigė, kad skiriant neterminuotą laisvės atėmimo bausmę, reikia pagalvoti ar kaltinamasis gali pakartoti panašų nusikaltimą. Gynėjos nuomone, kliniški duomenys yra dinamiški, tik istoriniai faktai nekinta. Reikia pagalvoti apie ateitį ir jo galimybę pasikeisti.

A.T. Bugge nuomone, tai, kad kaltinamasis yra asocialus nėra priežastis jo nuteisti, nes daug žmonių įvykdė žmogžudystės, nors nebuvo asocialūs.

A.T. Bugge atkreipė dėmesį, kad jeigu kaltinamasis gaus neterminuotą laisvės atėmimo bausmę, jis turės bausmę atlikti tik Norvegijoje, jo nebus galima perduoti kalėti, pavyzdžiui, į gimtinę. Be to, pagal gynėją, neterminuoto laisvės atėmimo bausmės metu kalinį išlaikyti kainuoja 5 milijonai Norvegijos kronų per metus (500 tūkstančių eurų), nes tai griežtesnio rėžimo kalėjimas.

Kalbant apie metus, A.T. Bugge pastebėjo, kad 19 metų bausmė yra už suplanuotą nužudymą, o šiuo atveju tai buvo nesuplanuotas nužudymas. Jos nuomone, pakaktų 8 metų terminuoto laisvės atėmimo.

„Reikia nepamiršti, kad kaltinamasis nepabėgo iš šalies, bei sutaupė pinigų valstybei neatvykdamas į posėdžius“, – vardino teigiamus faktus kaltinamojo naudai gynėja. Prokurorė B. Hordnes replikavo į keletą gynėjų pastebėjimų, tarpe jų ir į tai, kad visuomenė pastaraisiais metais labai pasikeitė. Atsižvelgiant į tai, nuo 2000 metų bausmės Norvegijoje yra griežtesnės.

Teisėjas Hokon Rastum paklausė ar kaltinamasis nori ką nors pabaigai pasakyti, tačiau kadangi jo nebuvo posėdyje, už jį atsakė gynėjai, kad ne. Teisėjas taip pat pasiteiravo ar nukentėjusioji Kristina nenori pasisakyti. Jai atsisakius, ketvirtadienio posėdis ir keturių savaičių teismo procesas dėl 8-metės Monikos nužudymo buvo baigtas.

Galutinis Nordhordalando apygardos teismo nuosprendis bus skelbiamas po mėnesio, liepos 25 dieną, 12 valandą, ten pat kur ir vyko teismo posėdžiai. Teisėjas pastebėjo, kad skaitant nuosprendį kaltinamasis posėdyje privalo dalyvauti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.