Panemunės komisariatas – kol kas vienintelis Kaune, dirbantis nauju ritmu. Eksperimentas vyks iki rugpjūčio, o paskui bus sprendžiama, ar naujovę pratęsti, o galbūt taikyti ją visą laiką.
Kauniečius stebi ne tik miesto, bet ir visos Lietuvos policijos vadovai – nuo eksperimento rezultatų priklausys, ar reforma bus taikoma šalies mastu.
– Kaip pasikeitė pareigūnų darbas sujungus du padalinius? Ar jis tapo efektyvesnis? – „Laikinoji sostinė“ paklausė Panemunės policijos komisariato viršininko Giedriaus Klimavičiaus.
– Tai nebuvo spontaniškas žingsnis. Kaune reformą vykdyti buvo pasiūlyta mūsų komisariatui. Iš pradžių praėjusių metų rugsėjį buvo sujungti visi viešosios policijos padaliniai, o nuo šių metų gegužės į bendrą veiklą įsiliejo ir kriminalinė policija.
Įvedus naujovę buvo tolygiai paskirstyti darbo krūviai. Pavyzdžiui, Šančių rajoną aptarnavęs apylinkės inspektorius per mėnesį priimdavo 50 pareiškimų, o jo kolega, prižiūrintis Vaišvydavą, – 20 pareiškimų, nors abu gaudavo vienodą algą.
Dabar mes atsisakėme mažesnių teritorijų ir paskirstėme komisariato priežiūros zoną į keturis didesnius rajonus – Žemųjų Šančių, Aukštųjų Šančių, Petrašiūnų ir Panemunės, apimančius ir smulkesnes teritorijas. Visų krūvis tapo vienodas, atsižvelgiant į nusikaltimų, pareiškimų skaičių.
Kiekviename iš tų rajonų dirba po šešis pareigūnus, tik Petrašiūnus prižiūri septyni.
Pareigūnai tapo laisvesni nuo biurokratizmo. Anksčiau visus tyrimo veiksmus atlikdavo apylinkės inspektorius (dabar – vyresnysis tyrėjas). Šiuo metu „popierinį“ darbą atlieka vyriausiasis tyrėjas, paskirstantis užduotis vyresniesiems tyrėjams.
– Tyrimai vyksta greičiau nei anksčiau?
– Iki padalinių sujungimo į įvykių vietas iš pradžių vykdavo patruliai. Jie užfiksuodavo įvykį, surinkdavo pirminius duomenis, o paskui perduodavo juos tyrėjams. Be to, patrulis neretai kviesdavo operatyvinę grupę sakydamas, jog kai kuriuos dokumentus surašyti – ne jo kompetencija. Kol informacija keliaudavo nuo vienų pas kitus, būdavo sugaištama brangaus laiko.
Dabar viską daro tas pats tyrėjas – ir į nusikaltimų vietas važiuoja, ir tolesnę medžiagą renka.
Seniau pareiškimas dėl administracinio pažeidimo būdavo nagrinėjamas 20 darbo dienų, o šiuo metu darbas sutrumpėjo iki 5, 10 dienų.
– Panemunės komisariato teritorijoje per pastaruosius du mėnesius gerokai sumažėjo nusikaltimų. Ar tam turėjo įtakos reforma?
– Manau, kad taip. Kiekviename iš keturių minėtų rajonų kasdien nuo 6 iki 24 valandos (prireikus – iki 1–2 valandos nakties) dirba po vieną mobilų mūsų komisariato ekipažą, pasiruošusį bet kuriuo metu reaguoti į nusikaltimus, atlikti kratas, kitas užduotis. Be šių ekipažų, kaip ir anksčiau, gatvėse budi Patrulių rinktinės pareigūnai.
Padidėjęs policininkų skaičius gatvėse atbaido nusikaltėlius, o tai lemia ir nusikalstamumo kreivės mažėjimą, padeda veiksmingiau sekti karštais nusikaltimų pėdsakais, rinkti įkalčius, reikalingą informaciją.
Įkūrus Veiklos skyrių, į gatves išėjo dirbti 25 pareigūnai, o nuolat jose dirba aštuoni, keisdami vieni kitus.
Kiekvieną ekipažą sudaro po du pareigūnus. Vienas anksčiau dirbo kriminalinėje, o kitas – viešojoje policijoje. Šis tandemas veikia efektyviai, abu vienas kitą papildo, greičiau ir teisingiau nusprendžia, kaip veikti iškilus tam tikroms situacijoms. Kriminalistas greičiau susivokia, ką daryti esant akivaizdiems nusikaltimo požymiams, o viešosios tvarkos ypatumus išmanantis tyrėjas geriau kremta administracinių pažeidimų galvosūkius.
Šiuo metu ištiriame 54 procentus bylų, tačiau svarbiausias mano, kaip vadovo, tikslas – kad mažiau būtų pačių nusikaltimų.
Panemunės komisariato teritorijoje nusikaltimų skaičius birželio ir gegužės mėnesiais sumažėjo daugiau nei du kartus, palyginti su tuo pačiu 2015 metų laikotarpiu – nuo 217 iki 103.
– Kaip pakito darbuotojų skaičius, kriminalinės ir viešosios policijos pajėgas sujungus į Veiklos skyrių? Kaip pareigūnai reagavo, ar buvo tokių, kurie išreiškė nepasitenkinimą ar net išėjo iš darbo?
– Veiklos skyriuje šiuo metu dirba 48 pareigūnai. Iki šių metų gegužės Kriminalinės ir Viešosios policijos skyriuose dirbo daugiau nei 50 darbuotojų. Sujungus skyrius sumažėjo vadovų skaičius – iš dviejų skyrių viršininkų liko vienas. Kai kurie pareigūnai išėjo į pensiją.
Anksčiau buvo įgyvendinama dar viena reforma, po kurios komisariatuose neliko budėtojų, priskirtų prie Viešosios policijos pajėgų. Dabar liko tik Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojų dalis.
Pasilikę dirbti pareigūnai gauna didesnius atlyginimus. Steigiant Veiklos skyrių buvo įvairių nuomonių – tie, kuriems tekdavo didesni darbo krūviai, yra labiau patenkinti, o mažiau darbo turėję jų kolegos – mažiau patenkinti. Su kiekvienu pareigūnų diskutuojame.
Nuogąstavimų prieš naujoves visada būna, kad ir ką darytum. Tačiau dauguma kolegų supranta eksperimento reikalingumą. Nepasitaikė nė vieno, kuris padėtų ant stalo prašymą atsisveikinti su darbu.
– Nuo sujungimo eksperimento pradžios į Panemunės komisariatą, esantį A.Juozapavičiaus prospekte, iš kitų vietų įsikėlė ir du jo padaliniai – Petrašiūnų ir Šančių-Panemunės nuovados. Ar tai irgi eksperimento dalis?
– Taip. Veiklos skyriaus ekipažuose pradėjo dirbti ir buvę apylinkių inspektoriai, dirbę nuovadose. Įsikūrus visiems po vienu stogu, gerokai sumažėjo patalpų išlaikymo išlaidos. Sutaupyti pinigai skiriami pareigūnų darbo priemonėms – pavyzdžiui, planšetiniams kompiuteriams. Tokį tarnybinį kompiuterį turi kiekvienas tyrėjas. Ši priemonė, prijungta prie policijos duomenų bazių, padeda nesitraukiant nuo įvykio vietos operatyviau rinkti informaciją, galima iškart nufotografuoti ar nufilmuoti įkalčius, nusikaltimo vietą, kitas svarbias detales.
– Eksperimentas truks tris mėnesius ir baigsis rugpjūtį. Kaip toliau vyks darbas?
– Savo išvadas pateiksime iki rugpjūčio 12 dienos, o paskui miesto ir šalies policijos vadovai spręs, ar toliau dirbti pagal naują tvarką. Manau, Kriminalinės ir Viešosios policijos skyrių sujungimo idėja kol kas pasiteisino.
