V.Pocius socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo publikacija „D.Grybauskaitė: Lietuva tvirtai remia Ukrainos žmones“, kuri buvo iliustruota nuotrauka iš pirmadienį vykusio D.Grybauskaitės ir N.Savčenko susitikimo.
Kauno Amalių bendruomenės centrui vadovaujantis V.Pocius, kuriam ketvirtadienį sukaks 54-eri, pakomentavo: „Kur čia Ukrainos žmonės? Labiau panašu į seksualines mažumas.“
V.Pocius yra „darbiečių“ kandidatas Petrašiūnų vienmandatėje rinkimų apygardoje, tačiau jo užmojams iškilo grėsmė.
Darbo partijos pirmininkas, Europos Parlamento narys Valentinas Mazuronis kreipėsi į partijos prezidiumą prašydamas šalinti V.Pocių iš „darbiečių“ gretų.
„Mūsų partijoje ne vieta žmogui, kuris viešojoje erdvėje dalijasi įžeidžiamomis įžvalgomis ir neapgalvotais pareiškimais.
Politikams, ypač kandidatuojantiems į Seimą, yra taikomi aukštesni elgesio ir etikos standartai, todėl tokio elgesio toleruoti negaliu. Taip pat artimiausiame partijos tarybos posėdyje siūlysiu išbraukti V.Pocių iš kandidatų į Seimą rinkimų sąrašų“, – grėsmingai pareiškė V.Mazuronis.
– Ar nesigailite palikęs tokį įrašą socialiniame tinkle? – vakar „Lietuvos rytas“ paklausė V.Pociaus.
– Nematau priežasties gailėtis ar atgailauti. Perskaičiau straipsnį ir pasidalijau komentaru „Facebook“ metraštyje. Štai ir viskas. Kam nepatinka, tegul neskaito. Jeigu domisi ir skaito, tai jų problema.
Situacija panaši, lyg savo namų tualete pakabinčiau paveikslėlį ir visi bėgtų jo pažiūrėti. Parašiau tokią nuomonę, kokia man susidarė.
– Kodėl jums susidarė tokia nuomonė?
– Parašyta, kad prezidentė D.Grybauskaitė rūpinasi Ukrainos žmonėmis. Nuotraukoje matome du žmones, kurių vienas – tikrai Lietuvos pilietis. Suskaičiuoti mokame. Ten nėra Ukrainos žmonių, tik vienas žmogus.
Ukrainietė – skraidanti, kariaujanti moteris. Prezidentės D.Grybauskaitės orientacija iki šiol apipinta legendomis, kurios nėra paneigtos. Aš moteriškumą suprantu kitaip. Pasižiūrėjus į tą nuotrauką ir kilo tokia mintis, parašiau vieną sakinį.
Jeigu aš esu kandidatas į Seimą, tai negi negaliu turėti savo nuomonės? Jeigu susiruošei į politiką, tai būsi užčiauptas dar jos nepriėjęs. Ne, manęs neužčiaups.
– Vis dėlto turbūt nesitikėjote tokios partijos pirmininko V.Mazuronio reakcijos?
– Išgirdau važiuodamas per radiją ir labai nustebau. Reakcija yra skubota ir turbūt reikės apie tai kalbėti. Nemanau, kad padariau didelį nusižengimą pareiškęs savo nuomonę.
Mano vertybės yra kiek kitokios – šeima, vaikai, o toje nuotraukoje matome kitokį vaizdą, kurį aš trumpai apibūdinau.
– Gal numanote, kodėl V.Mazuronis paskelbė tokį pareiškimą, gal jis juto Prezidentūros spaudimą?
– Neatmesčiau. Tai ne pirmąsyk išsakyta mano nepalanki nuomonė dėl Prezidentūros ir D.Grybauskaitės veiklos.
Itin kritiškai vertinau prezidentės dalyvavimą „Fortum“ atliekų deginimo gamyklos atidarymo iškilmėse Klaipėdoje, jos proteguojamą energetikos politiką atliekų deginimo srityje. Turiu didelių abejonių dėl „Independence“ laivo.
Atvirai palaikiau žurnalistę Rūtą Janutienę, per savo knygos pristatymą sulaukusią aršios kritikos ir spaudimo.
– Galbūt buvo pasinaudota palankia proga jus nutildyti?
– Negalima atmesti. „Fortum“ prezidentas mane gerai pažįsta ir pripažįsta, kad esu didelė rakštis.
Vadovauju iniciatyvinei grupei, stebinčiai atliekų deginimo projekto Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje eigą.
Skundėme teismui įvairias projekto įgyvendinimo procedūras. Pamatai šiurkščią klaidą, parodai ją pirštu, tačiau susigūžusi teisėja tikina, kad viskas gerai.
Tuomet lieka kartėlis ir gerokai sumažėja simpatijų sostinės S.Daukanto aikštei. Prezidentūros interesas dėl atliekų deginimo verslo tapo akivaizdus. Tai yra didelio masto afera, apimanti daugybę sričių.
Kaune buvo atidaryta apie 20 katilinių, tačiau prezidentė nedalyvavo. Kas toks yra „Fortum“ prezidentas, kad jį reikia priimti Prezidentūroje?
– Tai jau ne pirmas jūsų konfliktas su Darbos partijos vadovybe?
– Su vadovybe konfliktų nebuvo. Būta nesutarimų su pavieniais partijos nariais, kurie skundė mane Etikos komisijai. Jie laikė mano kalbas neetiškomis. Vienu atveju komisija mane svarstė, kitu nesvarstė.
Nenoriu minėti konkrečių žmonių, tačiau vienas partijos narys teismo nutartimi yra pripažintas sulaužęs priesaiką Lietuvai.
Partijos valdyboje iškėliau klausimą, ar toks žmogus gali kandidatuoti rinkimuose. Jis tai palaikė šmeižtu, nors aš nieko nesugalvojau ir rėmiausi teismo nutartimi.
– Kaip elgsitės, jeigu partija pašalins jus iš savo gretų?
– Esu vienas Darbo partijos įkūrėjų, vienintelis likęs nuo jos įkūrimo teritorinės grupės vadovas ir pirmą kartą siekiu posto su partijos pagalba.
Neturiu atsakymo, ką aš darysiu. Apie tokį variantą negalvoju, nes nėra jokio pagrindo mane pašalinti.
Per vieną dieną jau sulaukiau trijų keturių partijų pasiūlymų papildyti jų gretas, bet aš niekur nesiruošiu eiti.
Turbūt pirmininkas paskubėjo. Ne mano reikalas teisti vadovybę, bet turbūt paskubėjo. Turėtų būti šis klausimas aptartas, išklausyta mano nuomonė.
Seimo rinkimuose tikrai dalyvausiu. Pirmininkas yra partijos moralės ir sąžinės veidrodis. Jis turi reaguoti ir sureagavo, o ar paskubėjo – matysime.
– Jūs bylinėjotės prieš Lietuvą Europos žmogaus teisių teisme ir prisiteisėte 3500 eurų. Ar esate toks konfliktiškas žmogus?
– Turbūt mane reikėtų vadinti ne konfliktišku, o principingu žmogumi.
Operatyvinės veiklos įstatyme buvo palikta spragų.
Jeigu operatyvinės veiklos pareigūnas turi įslaptintą liudytoją, teismas ir vadovaudavosi jo parodymais.
Būtent tokio liudytojo parodymais remtasi panaikinant man leidimą turėti ginklą. Niekas teisme net nepasakė argumentų.
Europos žmogaus teisių teismas pripažino, kad buvo pažeista mano teisė į gynybą. Džiaugiuosi, kad prisidėjau prie šalies teisinės sistemos tobulinimo ir po mano bylos Operatyvinės veiklos įstatymas buvo pakeistas.
Jeigu yra kokios nors informacijos apie žmogų, ji teisme turi būti pateikta, žmogus turi galimybę apsiginti.
– Dabar turite ginklą?
– Turiu, esu medžiotojas.
– Esate vienas Darbo partijos steigėjų, tačiau apie jus plačiajai visuomenei beveik nieko nežinoma. Ką veikiate, kuo užsiimate?
– Didžioji mano gyvenimo dalis atiduota visuomeninei veiklai – Amalių bendruomenės centrui, Demontuotojų asociacijai.
Su orientacija viskas gerai – turiu žmoną, keturis vaikus. (Juokiasi.)
Dabar užsiimu konsultacine veikla aplinkosaugos srityje. Kaune esame įkūrę vieną seniausių mieste automobilių laužynų.
Kodėl anksčiau nedalyvavau rinkimuose? Aš manau, kad neturintis aukštojo mokslo diplomo ir turintis skolų žmogus negali kandidatuoti į Seimą. Tokia visada buvo mano nuostata.
Bet paskolą išsimokėjau, gavau šių laikų aukštojo mokslo diplomą, todėl kandidatuoju į Seimą.
– Visą Darbo partijos kelią matėte iš arti. Ar smarkiai ji pasikeitė nuo veiklos pradžios?
– Partija dabar brandesnė, mažiau euforijos, daugiau kompetencijos, patys patobulėjome ir subrendome.
Viktoras Uspaskichas visada pabrėždavo būtinybę neatitrūkti nuo realybės. Viešojoje erdvėje reklaminės kampanijos galbūt atrodė pompastiškos, tačiau pačioje partijoje nebuvo atotrūkio nuo gyvenimo.
