Tai, kad didžiausios teroristinės žudynės Vakarų pasaulyje pastaruoju metu dažniausiai įvyksta būtent Prancūzijoje ar Belgijoje, pirmiausia lemia šių šalių socialinė ir etninė sudėtis. Čia – itin didelės, uždaros, socialinių laiptų apačioje esančios musulmoniškos bendruomenės.
Tad tokiais išpuoliais galima įžiebti nacionalinius, etninius, rasinius ir, žinoma, religinius konfliktus, kuo labiau suskaldyti, radikalizuoti ir taip destabilizuoti visuomenę.
O dar vienas teroristų tikslų – pademonstruoti galią ir žiaurumą. Ši „reklama“ skirta potencialiems naujiems žudikams. Pagrindinėms islamiškojo terorizmo grupuotėms tai ypač svarbu dabar, kai Irake ir Sirijoje jos patiria pralaimėjimą ir praranda pozicijas.
Išpuoliai Europoje ir 300 žmonių gyvybę nusinešusios nesenos žudynės Bagdade, smūgis kertinės regiono valstybės Turkijos didmiesčio Stambulo oro uostui – vienos grandinės grandys. Ir jų bus daugiau, o terorizmas tapo nuolatine grėsme didžiosiose Vakarų valstybėse.
Migracijos srautai į Europą ir jos viduje artimiausiu metu irgi neatslūgs, ekonominė ir socialinė Vakarų visuomenių padėtis bei susiskaldymas taip pat greičiausiai nekis į gerąją pusę. Vadinasi, prastės ir atmosfera, kuri bus palanki tiems patiems teroristams.
Reakcija į Nicos tragediją Lietuvoje vėl buvo iš esmės tokia pat kaip ir ankstesniais atvejais, ji pernelyg nesiskyrė nuo nuotaikų kitose regiono valstybėse.
Viena piliečių dalis reiškė natūralius žmogiško solidarumo, užuojautos jausmus aukoms ir jų artimiesiems, piktinosi žudiku ar žudikais. Jie ragino daryti tai, kas savaime suprantama, – stiprinti bendras pastangas kare su šiuo globaliu blogiu.
Bet šalia ošė kitas choras. Sunkiai slėpdamas piktdžiugą jis vėl išdidžiai mokė Prancūziją ir Vakarus, kad šie „patys prisišaukė“ savo bejėgiškumu, iki šiol nepakrutinę nė piršto, nekariavę, kaip reikėtų.
Šio choro receptai irgi įprasti – jokių migrantų ir pabėgėlių nei Europoje, nei Lietuvoje, būtina atsigręžti į tradicines krikščioniškos civilizacijos vertybes, išvyti musulmonus iš Europos arba bent smarkiai suvaržyti jų teises, apmėtyti arabų pasaulį atominėmis bombomis.
Pripažinus, jog nemažai daliai žmonių ši tragedija vėl tapo dar viena proga išrėkti savo ideologines nuostatas, agresiją, reikėtų pažvelgti ir į galimus jos padarinius Lietuvos tarptautiniams interesams.
