Jis kreipėsi į Maskvos arbitražo teismą ir prašo iš Lietuvos jam išieškoti daugiau kaip 41 milijardą Rusijos rublių arba maždaug 565 milijonus eurų.
Jaučiasi įžeistas prezidentės
Kaip pirmadienį pranešė portalas „RIA Novosti“, V.Antonovas prašo iš Lietuvos išieškoti daugiau kaip 20,2 milijardus rublių už prarastą turtą ir dar sumokėti jam 19,9 milijardus rublių kaip kompensaciją už sugadintą reputaciją.
Be to, buvęs „Snoro“ savininkas reikalauja pripažinti nepagrįstais prezidentės Dalios Grybauskaitės 2011 metais, dar iki „Snoro“ nacionalizavimo, išsakytus žodžius, kuriuose ji negailėjo kritikos V.Antonovui ir kitam banko savininkui Raimondui Baranauskui.
Parengiamasis teismo posėdis, Rusijos žiniasklaidos teigimu, Maskvos arbitražo teisme paskirtas rugsėjo 22 dieną, o pradėti nagrinėti bylą iš esmės planuojama spalio 5-ąją.
Atsakovu byloje nurodyta Lietuvos valstybė, kurią atstovauja Teisingumo ministerija.
Įtariami milijonų iššvaistymu
Lietuva buvusį pagrindinį „Snoro“ akcininką V.Antonovą ir ilgametį banko valdybos pirmininką R.Baranauską kaltina turto pasisavinimu ir finansiniu sukčiavimu dideliu mastu: jie iš „Snoro“ sąskaitų į savo asmenines sąskaitas Šveicarijos ir Vokietijos bankuose perpumpavo 470 milijonų eurų ir 10 milijonų JAV dolerių.
Nuo 2008-ųjų rugpjūčio iki 2011-ųjų birželio V. Antonovas ir R. Baranauskas atliko mažiausiai 33 pervedimus iš „Snoro“ sąskaitų į „HSBC Private Bank“ ir „Julius Baer & Co“ bankuose esančias asmenines sąskaitas.
„Snoro“ aktyvai taip pat buvo naudojami kaip paskolų užstatai įvairioms lengvatinėse mokesčių zonose registruotoms kompanijoms.
Šios institucijos buvo tiesiogiai susijusios su V.Antonovu.
Buvusiems „Snoro“ savininkams taip pat inkriminuojamas finansinių dokumentų klastojimas: Lietuvos bankininkystės priežiūros institucijoms buvo pateikiami falsifikuoti dokumentai. Pagrindiniu smuiku šiose aferose griežė V.Antonovas, o R.Baranauskui teko kiek menkesnis vaidmuo.
Pagyvenę Londone, spruko į Rusiją
Bankas „Snoras“ buvo uždarytas 2011 metų lapkritį. Iškart po to milijonų iššvaistymų įtariami bankininkai paspruko iš Lietuvos ir pusketvirtų metų gyveno Jungtinėje Karalystėje.
2015 metų liepą, išgirdę jiems nepalankius teismų sprendimus, jie paspruko ir iš jos.
„Jie išvyko iš Jungtinės Karalystės pažeisdami skirtas kardomąsias priemones ir šiuo metu įtariamųjų buvimo vieta nežinoma“, – prieš daugiau nei metus Generalinei prokuratūrai, kuri pareikalavo vykdyti teismų sprendimus ir grąžinti V.Antonovą ir R.Baranauską į Lietuvą, atsakė Jungtinės Karalystės teisėsaugininkai.
Kai buvę „Snoro“ vadovai dingo iš Jungtinės Karalystės jų atžvilgiu dar galiojo 2011 metais išduotas Europos arešto orderis, todėl Anglijos buvo paprašyta pasiaiškinti dėl savo veiksmų.
Tąkart Jungtinė Karalystė teisinosi, kad įvyko apmaudi klaida ir V.Antonovas su R.Baranausku anksčiau ar vėliau bus grąžinti Lietuvai.
Vaidino politinius bėglius
V.Antonovas ir R.Baranauskas Londono teismuose neigiamus atsakymus yra gavę du kartus.
2014 metų sausį Londono Vestminsterio teismas, o pernai gegužės 6 dieną ir Jungtinės Karalystės Aukštasis teismas visiškai patenkino Lietuvos prokurorų prašymą grąžinti V.Antonovą ir R.Baranauską į Lietuvą, nors įtariamieji ne tik bandė vilkinti teismo procesą, bet ir išsigalvodavo vis naujų priežasčių, kodėl neturėtų būti grąžinti į mūsų valstybę.
Abu įtariamieji vykstant teismams keitė savo gynėjus ir teigė, kad teisėsaugos yra persekiojami dėl politinių motyvų.
V.Antonovas tvirtino, kad į teisėsaugos nemalonę pateko dėl to, kad yra rusas, o R.Baranauskas aiškino, kad Lietuvoje nesulauktų sąžiningo teismo dėl savo socialdemokratiškų pažiūrų ir prezidentės Dalios Grybauskaitės kritikos, kurios ne kartą buvo pažerta „Lietuvos ryte“, kai bankas „Snoras“ buvo laikraščio akcininkas.
