Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) antradienį informavo, kad šiame etape sutartis su universitetais ir kolegijomis pasirašė 1972 stojantieji. Kvietimus studijuoti buvo gavęs 2951 stojantysis.
Universitetuose sutartis sudarė 780 asmenų, kolegijose – 1092. Sutartis studijuoti valstybės finansuojamose ir su studijų stipendijomis studijų vietose pasirašė 659 asmenys, tuo metu sutartis dėl studijų savo lėšomis – 1313.
Papildomo bendrojo priėmimo metu aukštosiose mokyklose vyko ir priėmimas į valstybės tikslinio finansavimo vietas. Papildomai sudarytos 83 tikslinio finansavimo sutartys.
Per pagrindinį priėmimą sutartis su aukštosiomis mokyklomis pasirašė beveik 22 tūkst. studentų, iš jų per 13 tūkst. studijuos valstybės lėšomis. Tikslinio finansavimo sutartis per pagrindinį priėmimą pasirašė per 300 būsimų pirmakursių.
Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė sako, kad sprendimas šiais metais padidinti valstybės finansuojamų vietų informatikams pasiteisino, tuo metu siekis pritraukti studentų į pedagogikos mokslus per tikslinį finansavimą įgyvendintas ne iki galo.
„50 proc. vietų skaičiaus padidinimas IT specialistų studijoms tikrai pasiteisino, ypač universitetuose, kur buvo numatyta apie 1050 vietų ir nepanaudotos liko tik šešios vietos. Tai rodo, kad universitetai pasiruošę, ir atgarsis tikrai buvo nuėjęs iki mūsų abiturientų, jie rinkosi IT specialistų vietas. Truputėlį sunkiau sekėsi kolegijoms (...), iš skirtų 300 fizinių mokslų vietų nepanaudotos 72, bet čia apibendrintas fizinių mokslų vietų skaičius, tai tik vėliau galėsime pasakyti, kiek liko IT vietų“, – BNS aškino ministrė.
Anot jos, iš 27 tikslinio finansavimo vietų informatikams panaudotos 23.
Tuo metu iš 130 tikslinio finansavimo vietų būsimiems pedagogams panaudotos 89, teigia ministrė.
„Valstybės finansuojamų vietų pedagogams neliko laisvų, bet su tiksliniu (...) likutis yra. Mes dar nematome, kaip pasiskirstė priėmimas į fizikos, chemijos mokytojų specialybes, bet matyti, kad labai gerai rinkosi ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogiką ir socialinės pedagogikos studijas. Aš manau, kad tai valstybės politikos atgarsis – įvestas privalomas priešmokyklinis ugdymas, visur kalbėjome, kad jis prasideda ir kad trūksta specialistų“, – dėstė A.Pitrėnienė.
