Kauno kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos vyriausioji tyrėja Jolita Aleknienė praėjusią savaitę iš savo darbo vietos turėjo vykti tiesiai pas teismo medicinos ekspertus – didžiulė mėlynė iškilo ant rankos, jomis buvo nusėtos kitos kūno vietos.
Banditų gaujų nusikaltimus narpliojanti pareigūnė grūmėsi su kauniete, kuri jos darbo kabinete mėgino praryti įkalčius – kvaišalus.
Neseniai nutiko dar du atvejai, kai šeimose smurtavusius vyrus tramdžiusiems patruliams lūžo kaulai.
Tačiau tai – tik keli iš daugybės pavyzdžių, kai policininkai nukenčia eidami pareigas. Paklausti, kodėl vengia naudoti šaunamąjį ginklą, nurodo ir vieną priežastį: bijo būti tąsomi po teismus dėl tariamo įgaliojimų viršijimo.
Tyrėją puolė po kratos
Rugpjūčio 10-ąją J.Aleknienės darbo diena klostėsi įprastai. Reikėjo atlikti kasdienes užduotis, tarp jų – Klaipėdos kolegų prašymu apžiūrėti 40-metę kaunietę, kuri, įtariama, yra susijusi su narkotikų platintojų gaujomis. Baudžiamoji byla tiriama uostamiestyje.
Kratos metu J.Aleknienė pas įtariamąją rado dvi pakuotes, kuriose buvo narkotikų.
Pareigūnė norėjo įforminti kvaišalų paėmimą, tačiau jos akivaizdoje moteris puolė ryti įkalčius: vieną pakuotę suspėjo paslėpti pilve, o kitą J.Aleknienė jai iš burnos ištraukė. Tačiau tam, kad išsaugotų įrodymą, tyrėja buvo priversta susigrumti su kvaišalų laikytoja.
Ši, mėgindama įgyvendinti savo kėslą, talžė ir stumdė pareigūnę. J.Aleknienė turėjo ne tik saugoti įkalčius, bet ir gintis nuo smūgių. Įtariamąją pavyko sutramdyti, tačiau pareigūnė už tai sumokėjo mėlynėmis.
Po grumtynių kvaišalų rijikei teko skubiai kviesti greitąją pagalbą – baimintasi, jog ji gali mirti nuo per didelės narkotikų dozės.
Kaltas blogas auklėjimas
Kauno klinikų medikai moterį spėjo išgelbėti. Ji buvo ilgai gaivinama, visą parą praleido reanimacijoje. Kai pasveiks, galės stoti prieš teismą – ne tik dėl narkotikų, bet ir už pasipriešinimą policijos pareigūnei.
Anot J.Aleknienės, policijai šiuo metu pakanka išteklių kovoti su nusikaltėliais, tačiau smurto mastas ją baugina. Ypač daug gaunama pranešimų apie sužalojimus artimoje aplinkoje.
„Smurto protrūkius galima sumažinti šviečiant visuomenę. Auklėjimo spragos lemia, jog mūsų šalyje daugybė smurto šeimoje atvejų, kitų nusikaltimų.
Jei nuo mažumės būtų pasirūpinta vaikų užimtumu ir mokymu, suaugę jie nedarytų nusikaltimų. Tada ir visoje Lietuvoje būtų mažiau bėdų. Juk jaunuolis Telšių rajone tikriausiai nebūtų kėlęs grėsmės artimiesiems, nepultų peiliu mano kolegos Liudo Šimkaus, jei būtų tinkamai auklėjamas, matytų savo aplinkoje gerus pavyzdžius“, – svarstė J.Aleknienė.
Sulaužė patruliui riešą
Prieš kelias dienas į darbą sugrįžo Kauno patrulių rinktinės pareigūnas, kuris gesindamas konfliktą šeimoje patyrė skaudžią traumą. Pareigūnas nukentėjo nuo 40 metų vyro gindamas jo gyvenimo draugę.
Patrulis su kolegomis atvyko į daugiabutį Šilainiuose, kur siautėjo girtas šeimininkas. Vyras nesileido į kalbas su pareigūnais ir aršiai priešinosi sulaikomas. Mėginant uždėti antrankius, patruliui lūžo riešas. Jis gydėsi du mėnesius.
Kitam patruliui, neseniai tramdžiusiam namuose Sargėnuose žmoną mušusį vyriškį, lūžo pirštas – aršuolis nenorėjo geruoju vykti į komisariatą, puolė muštis su pareigūnais.
Grumiantis su pažeidėjais kaulų lūžiai ir skilimai, raiščių patempimai, nubrozdinimai tapo kone kasdienybe – retas kuris patrulis nėra nukentėjęs nuo agresyvių smurtautojų.
Vengia griebtis ginklo
Pasak Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos mobiliojo būrio vado Augusto Valaičio, šiuo metu pareigūnams suteikiama pakankamai daug laisvės panaudoti šaunamąjį ginklą.
Karštų incidentų metu jo vadovaujamos kuopos pareigūnai yra pasirengę bet kurią akimirką gintis ir kulkomis. Tačiau tai – kraštutinė priemonė. Pareigūnai dažniausiai renkasi kitus tramdymo būdus – įkalbinėjimą, kovines imtynes, elektrošoką, gumines kulkas, lazdas.
Net jei užpuolikas ginkluotas peiliu, iš pradžių jis įtikinėjamas atiduoti šaltąjį ginklą, laikomasi saugaus atstumo – mėginama jį sutramdyti ne šūviais, o kitomis priemonėmis.
Tiesą išverčia į kitą pusę
Nors įstatymai leidžia grėsmės atvejais pareigūnams šaudyti į nusikaltėlius, jie vengia tai daryti ir dėl kitos priežasties. Pažeidėjai neretai apipila skundais, o paskui tenka ne vienus metus teismuose įrodinėti, jog iššovei teisėtai.
Žiūrėk, pagailės teismas gatvės plėšiko ar šeimos siaubūno, ir pareigūnas gali sulaukti teistumo, atsisveikinti su darbu.
Dar viena problema – teismai už pasipriešinimą policijai dažnai skiria juokingas bausmes. Apsiribojama baudomis, nors yra numatytas laisvės atėmimas iki 3 metų.
„Mums malonu, kai teismas įvertina sudėtingą policininkų darbą, jiems iškilusį pavojų ir už pasipriešinimą skiria realią bausmę“, – kalbėjo A.Valaitis.
Lanko specialius kursus
A.Valaičio nuomone, pareigūnams smurtinius konfliktus veiksmingai padės numalšinti įvairios pratybos, mokymai.
Lietuvos policijos mokyklai pradėjus veikti Mastaičiuose, šioje įstaigoje yra įrengta mokymo bazė su visomis reikalingomis priemonėmis, treniruočių poligonais.
Patyrę instruktoriai moko, kaip be skaudžių pasekmių suvaldyti kumščiais ar peiliais mosuojančius pažeidėjus – specialiai sukuriamos situacijos, kurių metu naudojami kovinių imtynių pratimai, kiti veiksmai.
„Beveik visų kivirčų, kuriuos policijai tenka gesinti, kaltininkas – alkoholis. Su svaigalų plitimu reikia kovoti griežčiau“, – įsitikinęs Patrulių rinktinės 2-osios kuopos mobiliojo būrio vadas.
Pavyko išvengti maniako smūgio į akį
Darius Žukauskas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas
„Pareigūnai visada stengiasi nepralieti kraujo, išsaugoti nusikaltimais įtariamų, grėsmę keliančių žmonių gyvybes, todėl šaunamasis ginklas naudojamas tik tada, kai jau nėra kitos išeities. Niekam nebus geriau, jei nusikaltimą padaręs asmuo žus.
Malšinant buitinius konfliktus ar dalyvaujant sulaikymo operacijose, įtariamųjų gaudynėse pravartu neprarasti šalto proto – nepulti į tamsią laiptinę, neįvertinus situacijos. Reikia būti pasiruošus netikėtumams, nepasiduoti stresui, pasižymėti gera reakcija.
Nesutikčiau su nuomone, kad moterys pareigūnės ne taip efektyviai gali tramdyti pažeidėjus – jos taip pat yra tinkamai parengtos.
Labai svarbu lavinti įgūdžius. Pareigūnai žino, kaip sutramdyti nusikaltėlius, tačiau vertėtų žinias nuolat tobulinti. Čia panašiai kaip sporte – geras krepšininkas turi nuolat treniruotis, kad neprarastų geros formos.
Susidurti su agresija teko ir man. Vienas tokių atvejų atsitiko atvedus į kabinetą garsų pakelių maniaką Kazį Jonaitį. Šis stvėrė nuo stalo rašiklį ir mėgino juo išmušti man akį, bet suspėjau laiku išvengti smūgio.“
Bylos keliamos kas trečią dieną
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinėje dirba apie 300 pareigūnų. Tokio skaičiaus pakanka operatyviai reaguoti į iškvietimus, laiku nuslopinti incidentus, užtenka ir amunicijos.
Jei vieno ekipažo – per maža, iškart atvyksta du, tris kartus didesnės pajėgos. Vieną ekipažą sudaro du pareigūnai.
Kiekvienas pareigūnas turi tarnybinį pistoletą „Glock“ su dviem šovinių dėtuvėmis (vienoje dėtuvėje gali būti 15 arba 30 šovinių), guminę lazdą, elektros impulsinį prietaisą „Taser“, vilki neperšaunamą liemenę.
Pasipriešinimo policijai atvejų daugėja. 2015 metų sausio – liepos mėnesiais Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate pradėti 52 ikiteisminiai tyrimai, o šįmet per tokį patį laikotarpį iškelta jau 71 baudžiamoji byla.
Per tris dienas vidutiniškai iškeliama viena byla dėl pasipriešinimo.
Dauguma agresyvių kauniečių jau ne kartą yra teisti dėl įvairių nusikaltimų, todėl jiems nebaisus nei kalėjimas, nei baudos, skiriamos už pasipriešinimą. Jie nemoka baudų ir neturi turto, kurį būtų galima konfiskuoti už susikaupusias skolas.
Vienintelė veiksminga priemonė tokiems žmonėms – reali nelaisvės bausmė, nes būdami įkalinti jie bent nesmurtauja prieš artimuosius, kaimynus, nekelia grėsmės ir policijai.
