„Noriu padėkoti jums ir jūsų šaliai už tai, kad esate puiki priimančioji šalis. Mes radome viską paruoštą Vokietijos kariams“, – žurnalistams Vilniuje sakė U. von der Leyen.
Vokietija vadovaus Lietuvoje nuo kitų metų dislokuojamam tarptautiniam sąjungininkų batalionui. Prie jo planuoja jungtis Beniliukso šalių, Norvegijos, Kroatijos, Prancūzijos kariai.
Su U. von der Leyen susitikęs Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas teigė, kad vokiečių sprendimas vadovauti Lietuvoje kuriamam batalionui rodo NATO vienybę.
„Šis Vokietijos sprendimas dar kartą patvirtina, kad Aljansas yra vieningas, aktyviai reaguojantis į naujus saugumo iššūkius ir tai darantis kolektyviai“, – Krašto apsaugos ministerijos pranešime cituojamas J.Olekas.
U. von der Leyen teigė, kad Vokietija prie kuriamo bataliono prisidės maždaug 450 karių, o Lietuvoje toks karinis vienetas atsiras pirmas iš visų Baltijos šalių ir Lenkijos.
„Tai kariai, pasiruošę bet kokio tipo misijai“, – kalbėjo ministrė.
Be techninio ir logistinio palaikymo, U. von der Leyen Lietuvai žadėjo „visapusį oro gynybos paketą“, tačiau neįvardijo konkrečios technikos. Į Sausumos pajėgų vystymą orientuota Lietuvos kariuomenė šiuo metu turi tik trumpojo nuotolio oro gynybos sistemas, tačiau šiuo metu derasi su Norvegija dėl vidutinio nuotolio priešlėktuvinių sistemų įsigijimo.
Tuo metu vienas Vokietijos brigados generolas Michaelis Gschossmannas praėjusį mėnesį užsiminė, kad Baltijos šalyse galėtų būti dislokuotos ilgojo nuotolio „Patriot“ sistemos.
Visgi U. von der Leyen neatskleidė, ar tarp į Lietuvą siunčiamos vokiečių technikos bus „Patriot“ sistemos, galinčios numušti orlaivius ar balistines raketas.
Siekiant atgrasyti Rusiją, NATO po tarptautinį sąjungininkų batalioną nusprendė dislokuoti kiekvienoje Baltijos šalyje ir Lenkijoje.
Vilniuje viešinčią Vokietijos ministrę priėmusi prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad Vokietija yra galingiausia ekonominė ir politinė galia Europoje, todėl šios valstybės lyderystė užtikrinant NATO rytinio flango saugumą yra labai reikšminga Lietuvai bei kitoms Baltijos šalims, sakoma prezidentūros pranešime.
„Ministrė pasiūlė Lietuvai pasinaudoti Vokietijos gynybos ministerijos patirtimi kaip užtikrinti skaidrų lėšų panaudojimą vykdant viešuosius pirkimus ir pakvietė mūsų šalies atstovus atvykti susipažinti su savo sistema“, – taip pat nurodo prezidentūra.
Lietuvos Viešųjų pirkimų tarnyba neseniai paskelbė, kad kariuomenė 2014 metais aštuonis kartus didesne nei rinkos kaina pirko virtuvės reikmenų.
Pastabų ir rekomendacijų dėl viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nesilaikymo Krašto apsaugos ministerijai taip pat yra išsakiusi Valstybės kontrolė.
