Juokas juokais, bet R.Šimašiaus komandos valdomas Vilnius pateko į nepavydėtiną padėtį, iš kurios mėgino šią savaitę išsisukti. Deja, nepavyko, tik dar labiau įsipainiojo.
Atidengdamas Totorių gatvės pavadinimo lentelę totorių kalba meras tvirtino, kad tai – draugiškumo ženklas. Esą tai gatvės puošybos akcentas, kuris nuo šiol skelbs nuoširdžią pagarbą totorių bendruomenei daugiataučiame mieste, kuriame gyvena apie tūkstantį totorių.
Valdžia jau net nekalbėjo, kad tai gatvės pavadinimo lentelė. Tai esąs gatvės puošybos elementas. Užrašų kitomis kalbomis jau galima rasti Islandijos gatvėje, Vašingtono skvere, Varšuvos ir Rusų gatvėse. Būtent dėl jų savivaldybė jau gavo per kepurę.
Bet R.Šimašius drąsus – pažadėjo, kad tokių draugiškumo ženklų kitomis kalbomis Vilniuje atsiras dar daugiau.
Pakabinęs gatvės puošybos elementus kitomis kalbomis Vilnius parodė, su kuo draugauja. Islandija pirmoji pripažino Lietuvos nepriklausomybę, todėl nusipelnė pirmosios lentelės.
Vašingtono skveras papuoštas užrašu anglų kalba, nes Amerika yra svarbi mūsų partnerė ir saugumo garantas. Varšuvos ir Rusų gatvės lenkų ir rusų kalbomis papuoštos, nes tai – mūsų kaimynai.
Dabar ir totoriai gatvės pavadinimą galės skaityti savo kalba, nes yra senbuviai Vilniuje nuo didžiojo kunigaikščio Vytauto laikų. Kitais metais minėsime totorių įsikūrimo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 620 metų sukaktį.
Tačiau kodėl savivaldybė pasirinko Varšuvos gatvę, juk Vilniuje yra ir Lenkų gatvė?
Ir kodėl tik spalio 3-iąją toks puošybos elementas atsiras Vokiečių ir tik spalio 20-ąją – Žydų gatvėje? Galbūt reikėjo paruošti ir tuos puošybos elementus gatvėse, kurios buvo pavadintos pagal etninę kilmę ar religiją susitelkusių bendruomenių vardais, sukabinti vienu metu?
Bet blogiausia ne tai. Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje V.Vaičiūnienė jau pareikalavo nukabinti dvikalbes lenteles. Bręsta naujas konfliktas, ir R.Šimašiui per šios savaitės tarybos posėdį teko prašyti neperkelti šio ginčo į salę.
V.Vaičiūnienė rašte merui ir administracijos direktorei A.Vaitkunskienei nurodė, kad lentelėse, kurias sostinės valdžia pamėgo vadinti puošybos elementais, – teisiškai neįregistruoti gatvių pavadinimai.
Pasak Vyriausybės atstovės Vilniaus apskrityje, nelietuvių kalba užrašytos lentelės prieštarauja teisės aktams, kuriuose nurodoma, kad Lietuvoje viešieji užrašai yra valstybine kalba.
Jeigu sostinės valdžia nenukabins lentelių, galima neabejoti, kad sukrus Vilniaus rajono lenkai, kurie jau spėjo nusikabinti dvikalbes lenteles nuo savo namų.
Jeigu Vilniuje galima rašyti „ulica Warszawska“, kodėl Maišiagaloje negalima „ulica Wilenska“?
Blogai ir tai, kad Rusų gatvės pavadinimas įpylė žibalo į prigesusį tautinės nesantaikos laužą. Pakabinus puošybos elementą, jis jau kitą dieną buvo išterliotas.
Įsižeidę gali pasijusti ir ukrainiečiai, latviai bei estai. Bičiuliaujamės su jais, o gatvių puošybos elementų savivaldybė Ukrainiečių, Latvių ir Estų gatvėse nė neketina pakabinti.
O kiek kitų tautų vardais pavadintų gatvių dar yra Vilniuje, jau nekalbant apie saracėnus, galindus ir prūsus? Koks jotvingių palikuonis gali pareikalauti papuošti ir Jotvingių gatvę.
Tad aiškėja, kad ir draugiškumo ženklus reikia dalinti labai atsargiai. Juk jeigu pasakome, jog Vilnius yra daugiatautis miestas, tai supraskime, kad ir lentelių reikės daug.
„Sostinė“
