Vieną minutę su pabėgėliais – tiek skubančius vilniečius kvietė stabtelėti žinomas muzikantas, čia pat Vinco Kudirkos aikštėje surengęs improvizuotą koncertą su muzikantu, kompozitoriumi Pavelu Pavlosyuku, pabėgėliu iš karo krečiamos Ukrainos. „Muzikos kalbai nereikia ypatingų kitos kalbos žinių“, – vos atskubėjęs į renginį sakė J.Didžiulis ir be jokių repeticijų užgrojo su naujuoju kompanionu.
Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra UNHCR rugsėjo 23 dieną, išreikšdama solidarumą su milijonais pabėgėlių visame pasaulyje, vienai dienai savo veiklą perkėlė iš biuro į palapinę, šalia kurios ir vyko improvizuotas koncertas.
Neapykantą gimdo baimė
„Lietuviai be reikalo nemyli pabėgėlių. Yra daug neteisingos informacijos, žmonės nesupranta tikrosios migracijos problemos ir nežino, kaip ji sprendžiama. Juk daugelis migruojančių žmonių nėra atvykėliai iš Artimųjų Rytų, o iš Rusijos ir Ukrainos. Juk lietuviai taip pat ieško kitokio gyvenimo. Kaip galime leisti kitiems žmonėms pamilti mūsų kultūrą, jei nebūsime šiek tiek atviresni ir nepasidalysime įspūdžiais“, – kalbėjo atlikėjas.
Anot jo, lietuvių nepakantumas pabėgėliams susijęs su nepagrįsta baime: „Šiuo atveju baimė visiškai nepaiso konteksto – jei nutiko koks nors nelaimingas įvykis mieste ar vagystė, tai dabar reikia bijoti visų žmonių? Visada yra rizika, šios problemos yra kompleksinės“, – kalbėjo J.Didžiulis. Jis pritaria nuomonei, kad žmonės iš Artimųjų Rytų nenori vykti į Lietuvą.
„Savo širdimi ir galva turime suvokti, kad jei jau pas tave atėjo svečias, tai turi stengtis, kad jis susidarytų geresnį įspūdį. Turime parodyti, kad mokame megzti teigiamas sąsajas ir ryšius. Informacija – tai viena, bet visai kas kita, kai ryšys užsimezga per širdį, ką ir darėme šiandien“, – kalbėjo J. Didžiulis.
Minutė pabėgėlių palapinėje – pamąstyti
„Dažniausiai nuo karo ar persekiojimo bėgančių žmonių pirmąja laikina pastoge tampa palapinė, kol jiems randamas saugus prieglobstis. Nors ši palapinė neatspindi tų, kuriose pabėgėliai pradeda savo vilties kelią, kviečiame vilniečius palaikyti mūsų solidarumo iniciatyvą, užsukti į palapinę ir bent minutę patiems įsivaizduoti, ką reiškia būti pabėgėliu“, – kalbėjo Renata Kuleš, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro atstovė Lietuvoje.
Ji teigė, kad tai puiki proga pateikti rūpimus klausimus ir pasikalbėti apie pasaulinę problemą.
„Pabėgėlių klausimui reikia skirti daugiau dėmesio. Yra daugybė žmonių, kurie laukia tarptautinės bendruomenės pagalbos. Šis iššūkis nėra nacionalinio ar regioninio masto, tai – pasaulinis iššūkis. Pamąstykime bent minutę apie tai, kokia yra pabėgėlių dalia, ką jiems tenka ištverti. Jie visi labai skirtingi, bet jiems itin svarbi visuomenės, kuri juos priima, nuomonė“, – kalbėjo R.Kuleš. Jos teigimu, toks renginys – gera proga skatinti visuomenę šiuo klausimu domėtis aktyviau.
„Mes kviečiame susipažinti su pabėgėliais ir tik iš asmeninio kontakto susidaryti nuomonę. Pažįstu daug pabėgėlių – tarp jų gausu šaunių žmonių“, – tvirtino pašnekovė.
