Šią savaitę Palangos miesto apylinkės teismo sprendimą dėl kurhauzo dalies paėmimo valstybės nuosavybėn gavusiam kurorto savivaldybės Juridinio ir personalo skyriaus vedėjui Petrui Kaminskui iškart užkliuvo tekste palikta šiurkšti klaida.
Teisėjos Dianos Vercinskės paskelbto sprendimo rezoliucijos dalyje buvo rašoma apie taikomą „sietuvos Respublikos civilinį kodeksą“. Didelė tikimybė, kad teisėja sprendimą pasirašė jo neperskaičiusi, nes kitaip šią klaidą greičiausiai būtų pastebėjusi.
Norėdamas patikrinti, ar šis spėjimas teisingas, teisininkas paprašė sprendimą įvertinti savivaldybės kalbos tvarkytojos Vaivos Milončiūtės. Rezultatas pribloškė – kiek daugiau nei devynių puslapių tekste kalbos specialistė suskaičiavo 139 klaidas: 60 – gramatikos, 38 – skyrybos, 19 – kalbos kultūros, 14 – korektūros, 3 – sintaksės, po dvi – leksikos ir stiliaus, vieną – logikos.
Klaidos badė akis
Teisėjos raštingumą patikrinusi filologė teigė, kad daugumą klaidų būtų galima nurašyti skubai ar neatidumui.
Sprendimo tekste V.Milončiūtė pasigedo praleistų žodžių, su klaidomis rašomi tikriniai daiktavardžiai, kai kuriuos sakinius sunku suprasti, nes juose trūksta logikos.
Tačiau kalbos tvarkytojai akis badė tokios kalbos klaidos kaip „klausimas dalinai išspręstas“, „prisideda prie pozicijos“, „dalis turto buvo tokio stovio“, „tame tarpe ir ginčai teisme“, „tarpusavio tinkamo nebendradarbiavimo“, „su tikslu išvengti“, „bendrasavininkai“.
Anot V.Milončiūtės, tai jau liudija išsilavinimo spragas, o tokių klaidų nederėtų daryti net vidurinės mokyklos moksleiviui.
„Savivaldybė gauna nemažai įvairių įstaigų raštų su daugybe kalbos ir gramatinių klaidų. Jų nebūtų, jei kalbos tvarkytojo pareigybė būtų privaloma visose valstybės įstaigose ir save gerbiančiose kitose įmonėse.
Tačiau viena, kai adresato negerbia kokia nors įstaiga, ir visiškai kas kita, kai teismo sprendimas ar nuosprendis su klaidomis skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu“, – teigė kalbos specialistė.
Neperskaito, kas parašyta?
Tekstą išanalizavusiai filologei susidarė įspūdis, kad sprendimas buvo rašomas skubotai ir aplaidžiai. Parašyti „sietuvos Respublika“ per klaidą neįmanoma, nes raidžių s ir l klavišai yra priešingose kompiuterio klaviatūros pusėse.
Kalbos tvarkytojos manymu, tokios iš karto pastebimos klaidos galėjo būti paliktos tik todėl, kad parašytas sprendimas taip ir nebuvo perskaitytas.
Kad teisėjai neskaito savo pasirašytų raštų, patvirtino ir dar vienas atvejis.
Vasarą savivaldybė gavo Palangos miesto apylinkės teismo teisėjos Dianos Navickienės vos į vieną puslapį surašytą nutartį, kurios teksto viduryje staiga atsirado sakinys visai iš kitos bylos.
„Greičiausiai teismo aktų projektus rengia teisėjų padėjėjai, jie ir palieka šias klaidas. Tačiau galutinį tekstą teisėjai vis vien privalo perskaityti“, – teigė savivaldybės teisininkas P.Kaminskas.
Kiekvieną savaitę vidutiniškai po 20 dokumentų iš teismų gaunančios savivaldybės teisininkas pastebėjo, kad raštingesnių tekstų sulaukiama iš aukštesnės instancijos teismų: „Ten dirbantys teisėjai turi daugiau padėjėjų, jų kvalifikacija yra aukštesnė. Todėl ir akį badančių klaidų ten daug mažiau.“
Redaktoriams nelieka pinigų
Su teismų darbu susiduriantys žmonės seniai piktinasi skaitydami sunkiai suprantamus teisėjų sprendimus, kai vienas sakinys kartais užima vos ne pusę puslapio.
Tokiuose raštuose ne tik apstu kalbos klaidų, bet pritrūksta ir logikos.
Tokia situacija susidarė dėl to, kad teismams skirtame biudžete nėra skirta pinigų kalbos redaktorių pareigybėms.
Skiriant finansus pirmiausia žiūrima, kad jų užtektų teisėjų padėjėjams ir sekretoriams.
Teismai susiduria su pagrindine milžiniško darbo krūvio problema – kasdien visuose šalies teismuose išnagrinėjama apie pusantro tūkstančio bylų.
Įdarbinti teismo dokumentus redaguojantį raštinės darbuotoją gali sau leisti tik didesni, daugiau kaip dešimt teisėjų turintys teismai.
Apylinkių teismuose, kuriuose dirba po kelis teisėjus, kalbos redaktorių iš viso nėra.
Dėl neraštingumo tenka ir pasiaiškinti
Živilė Navickaitė-Babkin
Nacionalinės teismų administracijos Komunikacijos skyriaus vedėja
„Teisėjų bendruomenei ši problema yra žinoma. Ją bandoma spręsti rengiant specialius mokymus teisėjams ir jų padėjėjams. Jie mokomi sprendimus rašyti paprasčiau ir suprantamiau, kad dokumentai būtų aiškūs kiekvienam žmogui.
Šiemet Teisėjų taryba patvirtino specialias rekomendacijas, kaip rašyti teismų sprendimus ir dėstyti motyvus. Atsitiktinių klaidų visiškai išvengti turbūt neįmanoma, tačiau paliktos teismo dokumente jos tikrai nedaro garbės teismų sistemai.
Teismų sprendimuose pasitaikančios nuolatinės klaidos vertinamos principingai. Teisėjų etikos ir drausmės komisija yra svarsčiusi ne vieną atvejį, kai netvarkingai surašyti teismo dokumentai vertintini kaip teisėjų etikos ir drausmės pažeidimas.“
Politikų klaidos glumina rinkėjus
* Išsilavinimo spragomis ar nepagarba rinkėjams šalies politikai pagarsėjo įsibėgėjus Seimo rinkimų kampanijai, kai šalį nuklojo agitaciniai plakatai, o į gyventojų pašto dėžutes pažiro lankstinukai.
* Bene labiausiai buvo pastebimos Darbo partijos atstovų klaidos.
* Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė savo lankstinuke rinkėjams padėkojo parašiusi „Ačių“ (turi būti „ačiū“). Anksčiau savo „Facebook“ profilyje mokinius ir studentus ji pasveikino „su Rugsėjo pirmaja“ neužkabinusi nosinės ant a.
* Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė kelyje į Kėdainius ant viaduko pakabintame agitaciniame plakate pasigyrė savo „konpetencija“ (turi būti „kompetencija“). Šios šiurkščios klaidos nepastebėjo net aštuoni plakatą gaminę politikės padėjėjai.
* Tos pačios partijos atstovas, buvęs Vilniaus vicemeras Jonas Pinskus savivaldos rinkimų metu savo reklaminiame lankstinuke visus kvietė balsuoti už „rįžtingą Vilnių“ (turi būti „ryžtingą“).
