Pertrauka paskelbta, kad teismas galėtų susipažinti su V.Antonovo nuostata dėl Lietuvos prašymo palikti ieškinį nenagrinėtą arba jo nagrinėjimą nutraukti. V.Antonovo atstovas išreiškė prieštaravimą dėl tokio Lietuvos prašymo.
Teisėjas atmetė „Snoro“ indėlininkams atstovaujančios visuomeninės organizacijos „Skaidri politika“ prašymą įtraukti ją į šią bylą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų.
Maskvos arbitražo teismas rugsėjo 22 dieną iki šio pirmadienio atidėjo V.Antonovo ieškinio Lietuvai išankstinį nagrinėjimą. Lietuva byloje nedalyvauja, pasinaudodama valstybės imunitetu, kurį garantuoja tarptautinė teisė. Lietuvos vyriausybė laikosi pozicijos, kad Maskvos arbitražas neturi jurisdikcijos nagrinėti šios bylos.
Teisingumo ministerija rugpjūčio 12 dieną gavo 557 mln. eurų vertės V.Antonovo ieškinį prieš Lietuvą. Buvęs banko akcininkas Maskvos arbitražo teisme reikalauja iš Lietuvos 40,1 mlrd. rublių: 20,2 mlrd. rublių (281 mln. eurų) už patirtą turtinę žalą bei 19,9 mlrd. rublių (277 mln. eurų) – už žalą verslo reputacijai.
Kitas buvęs „Snoro“ akcininkas Raimondas Baranauskas prieš mėnesį interviu laikraščiui „Lietuvos rytas“ sakė, jog žada sekti V.Antonovo pavyzdžiu ir bylinėtis su Lietuva dėl kompensacijos už banko nacionalizavimą.
Didžiosios Britanijos teismai pernai nusprendė tuo metu Londone gyvenusius V.Antonovą ir R.Baranauską išduoti Lietuvai, tačiau pastarieji iš šios valstybės dingo ir dabar slapstosi Rusijoje.
