Trejus metus Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) specialistai kantriai įtikinėjo prašmatnaus namo, esančio Vijūnėlės tvenkinio pakrantėje Druskininkuose, šeimininkus vykdyti įpareigojimus.
Jie reikalavo pašalinti valstybei priklausančioje žemėje esančius laiptus, atramines sienas, šaligatvio trinkeles, augalus ir net suskystintųjų dujų saugojimo rezervuarą.
Bendras užimtos teritorijos plotas viršija 10 arų, o vientisas tokio dydžio sklypas Druskininkuose galėtų kainuoti mažiausiai 100 tūkst. eurų.
Prokuroras nusiplovė rankas
NŽT Druskininkų skyriaus darbuotojai pirmą žemės naudojimo patikrinimo aktą surašė dar 2013-ųjų gegužės 28 dieną.
Jo pagrindu vėliau buvo surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas tuomečiams žemės sklypo savininkams – bendrovės „Geidena“ direktoriui Dariui Muižiui, Valdui Trinkūnui, pastarojo žmonai Dalei Trinkūnienei ir Rimantui Žūkui.
Paprasčiau tariant, namą ir žemės sklypą valdė dvi svainių šeimos.
Protokolas buvo perduotas nagrinėti Druskininkų miesto apylinkės teismui, jis bylą nutraukė. O vėliau tokį pat sprendimą priėmė Kauno apygardos teismas.
Atsakovai tąkart aiškino, kad prieš dešimtmetį įsigiję dviejų butų namą su žemės sklypu patys jokių statybų nevykdė ir želdinių nesodino, o buvę savininkai statinius esą įrengė teisėtai, pasirūpino reikalingais leidimais. Perkelta buvo tik šuns būda.
Vis dėlto jau 2014-aisiais įsigytą turtą žinomas verslininkas, dabartinis Druskininkų tarybos narys liberalas V.Trinkūnas padovanojo dukteriai Ievai Trinkūnaitei.
Prieš metus NŽT kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, tačiau prokuroras Marijus Šalčius pareiškė, kad valstybinės žemės naudojimo pažeidimai padaryti pačios NŽT veiklos srityje, ir nurodė imtis priemonių jiems pašalinti.
Kada sklype išdygo medžiai?
NŽT įvykdė pavedimą ir kreipėsi į Druskininkų apylinkės teismą prašydama įpareigoti atsakovus savo lėšomis pašalinti valstybės žemėje esančius statinius ir augalus, be to, taikyti 100 eurų baudą už kiekvieną pradelstą dieną.
Trečiasis asmuo šioje byloje Druskininkų savivaldybė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad valstybės žemė užimta savavališkai – ji turi būti naudojama išimtinai visuomenės interesams, todėl turi būti atlaisvinta.
Savivaldybės atstovai taip pat nurodė, jog ortofotožemėlapiuose matyti, kad 2005–2006 metais valstybės žemėje jokių želdinių nebuvo, o 2012–2013 metais jie jau matomi.
Savivaldybės teisininkai taip pat pareiškė manantys, kad atraminės sienelės įrengtos ne 2002–2005 metais, o vėliau.
Atsiliepime taip pat rašoma, kad atsakovai tiesiog siekia įgyti teises į ginčo statiniais ir želdiniais užimtas sklypų dalis.
Druskininkų apylinkės teismas NŽT ieškinį nusprendė atmesti, nors atsakovai neginčijo fakto, kad statiniai, želdiniai ir dujų rezervuaras yra valstybei priklausančioje žemėje.
Teismas pripažino pagrįstais Trinkūnų šeimos argumentus – esą neįrodyta, kad statiniai, želdiniai ir rezervuaras trukdo naudoti žemės sklypus pagal paskirtį.
Liesti rezervuarą – baisu
Teismas taip pat pasigedo duomenų, kokio dydžio žemės sklypą užima dujų rezervuaras, nors tai padaryti būtų itin sudėtinga – beveik visas šis įrenginys yra po žeme.
Anot Druskininkų teismo sprendimo, NŽT atstovai neįrodė, kad nėra galimybės įteisinti dujų rezervuaro, taip pat nepateikė duomenų, jog potencialiai pavojingą įrenginį galima saugiai pašalinti iš valstybinės žemės, kokiu būdu ir kas turėtų tai padaryti.
NŽT vadovybė kol kas nepranešė, ar šis Druskininkų teismo sprendimas bus skundžiamas aukštesnės instancijos teismui.
Būstą su žemės sklypu dukteriai padovanojęs Druskininkų savivaldybės narys V.Trinkūnas nenorėjo dėstyti nemalonios istorijos aplinkybių: „Tai nėra mano nuosavybė ir nenoriu apie tai kalbėti ar ką nors aiškinti.“
Stebina taikomi dvejopi standartai
Ričardas Malinauskas
Druskininkų meras
„Niekaip nerandu paaiškinimo, kodėl vieniems žmonėms kyla rimtų teisinių rūpesčių dėl keliais centimetrais ilgesnės tvoros, o kitiems leidžiama užimti 10 arų sklypą.
Regiu labai keistą situaciją ir nesuprantu, kodėl taikomi dvejopi standartai, o valstybės institucijas tenkina tokia situacija.
Galima tik apgailestauti, kad savivaldybei nesuteikta teisė pačiai ginti viešąjį interesą.
Tikėjomės Kauno apygardos prokuratūros paramos, tačiau dėl sunkiai paaiškinamų priežasčių buvo atsisakyta tai daryti.“
