Seimo Švietimo ir mokslo komitetas trečiadienį pavedė Vyriausybei parengti rekomendacijas dėl valstybinių universitetų tinklo pertvarkos.
Pereinamojo laikotarpio posėdyje, kuriame dalyvavo jau naujo Seimo nariai, dar nueinančios Vyriausybės švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė iš savo patirties naujai valdžiai rekomendavo neužkrauti visos atsakomybės vienai būsimai ministrei ant pečių ir, ką darys su universitetų tinklu, įrašyti jau į būsimos Vyriausybės programą.
„Labai yra sunku dirbti, jeigu programoje įrašytos nuostatos yra saugoti mažas (mokyklas. – ELTA), stiprinti regionus, regioninius universitetus, kad jie yra patys svarbiausi, o kita vertus, versti vieną ministrą ir vieną ministeriją neva sutvarkyti ir konsoliduoti, ir sumažinti tinklą. Tai yra neįmanoma padaryti. Pirmiausia tai turi atsirasti kaip nuostata Vyriausybės programoje“, – kalbėjo A. Pitrėnienė.
Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas „valstietis-žaliasis“ Eugenijus Jovaiša sukritikavo Mokslo ir studijų stebėsenos analizės centro (MOSTA) atliktą analizę, kurioje kalbama apie tai, kad svarbu stambinti universitetų tinklą. Esą atliktas tyrimas „ne visai atitinka lūkesčius“.
„Rektorių konferencijoje dėl šito tyrimo kilo nemažų debatų, ne vienas rektorius parodė, kad tyrimas, nors ir geras, bet truputį vienpusiškas“, – sakė E. Jovaiša.
Švietimo ir mokslo ministru dirbęs liberalas Gintaras Steponavičius teigė, kad nenuostabu, kad skaudžių dalykų įvardijimas nepatinka daliai aukštųjų mokyklų, ir ragino įvertinti ne tik universitetų, bet ir kolegijų, profesinių mokyklų tinklą.
Su tuo sutiko Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Paulius Baltokas.
„Dėl tinklo optimizavimo tai reikėtų sutikti su tuo, kas buvo išsakyta komitete, reikia optimizuoti ne tik universitetų, bet lygiai taip pat ir kolegijų, profesinių mokyklų, taip pat mokslo institutų tinklą“, – sakė P. Baltokas.
Kalbant apie universitetų tinklo pertvarką, pasak LSS vadovo, studentams daugiausiai nerimo kelia ne tai, kad gali taip nutikti, kad įstoję į vieną universitetą, jie baigs jau didesnį, sujungtą, kitu pavadinimu, bet tai, kad vieną dieną kuri nors aukštoji mokykla bendrai žlugs palikdama studentus ir dėstytojus nežinioje.
„Didžiausias nerimas yra, kad įstojus ta mokykla užsidarys pati, be jokio plano, o ką tada daryti, kada lieka keturi tūkstančiai ir daugiau studentų? Nežinia, kur juos dėti, dėstytojai be atlyginimų. Aš įsivaizduoju, kad bet koks planas šiuo metu jau bus geriau negu jokio plano ir laukti, kol nutiks tragiški dalykai“, – sakė P. Baltokas.
MOSTA Inovacijų politikos analizės skyriaus vedėjas Ramojus Reimeris atkreipė dėmesį, kad daugelį metų tiek Europos Komisijos, tiek ir Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertai sako, kad mūsų aukštųjų mokyklų tinklas veikia neefektyviai, resursai yra paskirstomi ne pačiu geriausiu būdu, o rezultatai, kuriuos mes pasiekiame skirstydami resursus, galėtų būti daug geresni.
„Tuo pagrindu yra atlikta mūsų analizė, ir mes iš jos matome, kad tikrai potencialas yra išskaidytas, kad aukštosios mokyklos neretai dubliuoja viena kitos veiklą, taip nepasiekdamos kokybės, neatlikdamos pagrindinės misijos, ką aukštasis mokslas turi atlikti Lietuvoje, ir taip nukenčia visuomenė. Dėl to mums atrodo, kad tą dalyką reikėtų spręsti, universitetus reikėtų stiprinti ne vien finansiškai, bet ir stambinant, mažinant konkurenciją tarpusavio universitetų gerąja prasme. Mokslo prasme ji turi išlikti, dėl studentų ta konkurencija turėtų sumažėti keliant kokybę“, – sakė R. Reimeris.
Pasak jo, yra prielaidos, kad didesni universitetai būtų tarptautiniu lygiu labiau pastebimi, tai suteiktų studentams didesnę studijų programų įvairovę, didesnes galimybes mokslininkams prieiti prie laboratorijų, stambesni universitetai pasidarytų efektyvesni.
„Konkrečių pavadinimų institucijų šiuo metu mes pateikti negalime, nes dar nedirbame tuo lygmeniu, man atrodo, kad būtų protinga galvoti apie didelius stiprius universitetus tiek Vilniuje, tiek Kaune“, – sakė R. Reimeris.
Jo vertinimu, stipresnių universitetų Lietuvoje galėtų būti ne daugiau nei trys keturi. Pačių universitetų valią jungtis MOSTA atstovas vertino nevienareikšmiškai.
„Ta valia yra dvejopa. Turbūt būsiu labai atviras pasakydamas, kad man asmeniškai atrodo, kad yra du tipai universitetų – vieni universitetai galvoja, kaip sustiprėti, kiti universitetai galvoja, kaip išgyventi“, – sakė R. Reimeris.
