Užduotis, kurią gavo jos šeštoje klasėje besimokantys broliai, išspausdinta etikos pamokai skirtose pratybose „Gijos“.
„Pratimas „Naujokai“. Įsivaizduok, kad šiemet į jūsų klasę nori ateiti net aštuoni nauji mokiniai, bet joje yra tik dvi laisvos vietos. Išrink du mokinius, kuriuos siūlai priimti į pirmą klasę“, – rašoma užduotyje.
Šalia pateikiami apibūdinimai mokinių, kuriuos vaikams, besimokantiems iš pratybų, reikia pasirinkti. Tarp apibūdintų mokinių yra:
– mokinys, turintis judėjimo negalią, sėdintis neįgaliųjų vežimėlyje,
– romų tautybės mokinys iš daugiavaikės šeimos,
– mokinys, atvykęs iš Baltarusijos, beveik nekalbantis lietuviškai,
– antramečiaujantis, turintis elgesio problemų mokinys,
– islamą išpažįstantis mokinys iš imigrantų šeimos,
– mokinys iš asocialios šeimos,
– mokinys iš vaikų globos namų,
– autistas.
Pratybų pirkti nenorėjo
Berniuko sesuo A.Jakaitė pasakojo, kad šių etikos pratybų įsigijimo priešistorė taip pat buvo gana įdomi.
„Mama, jas pervertusi knygyne, nusprendė nepirkti – nepatiko turinys. Kai broliai mokėsi antroje klasėje, mama apskundė „Pupos“ pratybas Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) dėl tos pačios priežasties. Tada ji gavo ŠMM atsakymą, kad jie už pratybų turinį neatsako, pratybos nėra būtinos mokymosi procese“, – pasakojo vyresnioji šeštokų sesuo.
Kai, berniukams jau būnant šeštoje klasėje, mokykloje vyko tėvų susirinkimas, jų mama pasakė etikos mokytojai, kuri kartu yra ir viena iš trijų pratybų autorių, kad pratybų nepirks. Mokytoja savo ruožtu mamą patikino, kad taip ji skatina savo vaikų segregaciją. Vėliau pati mokytoja nupirko berniukams pratybas.
Pasidalinus kilo diskusijos
Mergina pasakojo, kad pati užduotį vertinanti neigiamai, o jos nuotrauka pasidalinusi socialiniame tinkle sulaukė įvairiausios reakcijos.
„Vieni žmonės kategoriškai prieš, kiti teigia, jog ši užduotis – verčianti giliau pamąstyti, rasti dilemą, skatinti diskusiją apie visuomenėje nusistovėjusius stereotipus. Šiuo atveju pati manau, kad užduotis ir jos pateikimas yra netaktiški. Jei jos finalinis tikslas – kalbėti apie lygybę, kodėl to nebūtų galima padaryti kitokiu būdu?
Juk galima tai apžaisti visai kitaip, neskirstant žmonių į grupes pagal tautybę, negalią. Tai yra per daug tiesmukiška, nekorektiška, nemandagu. Be to, tai provokuoja. Provokacija kartais – geras dalykas, bet, manau, ne šiuo atveju“, – dėstė A.Jakaitė.
Ji sakė, kad broliai užduoties aptarimo klasėje dar neturėjo, tai – namų darbas. Klasėje jie turės argumentuoti savo pasirinkimą, kalbėti, kodėl pasirinko vieną, o ne kitą. Mergina paklausė brolio, ką jis manąs apie užduotį. Vaikas atsakė: „Nesąmonė. Kaip galiu rinktis du žmones, kai visi kiti – irgi tokie patys žmonės? Juk visi lygūs“, – sakė berniukas.
Mano, kad reikia paaiškinimo
Tokia socialiniuose tinkluose sklandanti nuotrauka patraukė ir Seimo nario konservatoriaus Mykolo Majausko dėmesį. Savo profilyje nuotrauka pasidalino ir jis. Paklaustas, kaip vertina tokią užduotį, politikas neslėpė, kad yra nustebęs.
„Akivaizdu, kad ir vaikams, ir tėvams, ir tiesiog žmonėms iš šalies, taip pat ir man, pati užduotis pasirodė gana sudėtinga. Likau šiek tiek sutrikęs.
Reikia klausti pratybų autorių, galbūt jie galėtų paaiškinti, koks tas teisingas atsakymas, ko tikimasi iš vaikų sprendžiant tokią užduotį, reikia, kad jie paaiškintų, koks šios užduoties sumanymas, nes aš pasižiūrėjęs negalėjau rasti teisingo atsakymo“, – kalbėjo parlamentaras M.Majauskas.
Pateikė savo poziciją
„Apgailestaujame, jei pateiktas „Tolerancijos“ temos pamokos fragmentas šokiravo − be konteksto ir tolimesnių užduoties dalių ji tikrai gali sukrėsti. Tačiau šis fragmentas tikrai neatskleidžia šio turinio tikslo.
Norime pabrėžti, kad pirmoji, ištraukoje pateikta užduoties dalis, sąmoningai yra provokacinio pobūdžio, kelianti nepatogų ir neetiškų elementų turintį klausimą. Tuo tarpu antrojoje užduoties dalyje, kuri čia nepublikuota, mokinių grupės prašoma aptarti situacijos realumą, užduotyje minimus stereotipus, grupės bendradarbiavimą ir sunkumus ieškant bendro sprendimo. Trečiojoje dalyje prašoma įvertinti klasės tolerantiškumo lygmenį, o tai yra labai svarbus bendros užduočių sekos rezultatas.
Tiek Tolerancijos temos užduotys, tiek ir kitų pamokų užduotys susijusios su mokinio savarankiško mąstymo ugdymu pateikiant probleminę, nestereotipinę, provokuojančią, diskutuoti skatinančią situaciją ar atvejį. Svarbiausia čia – diskusija ir įvairūs mokinių argumentai, įrodantys, kad turi būti gerbiamas kiekvieno žmogaus orumas ir jokia diskriminacija negalima. Argumentai, kodėl visi yra svarbūs ir kad kiekvienas kitoks, gali išmokyti empatijos, tolerancijos, draugiškumo, socialinio teisingumo.
Puikiai suprantame, kad teoriškai apie toleranciją kalbėti labai paprasta, tačiau tai nėra lengvas, paprastas ir patogus klausimas, o tolerancijos esmė suvokiama tik per asmeninę patirtį.
Mokantis etikos, svarbu kalbėti ir per neigiamus, jautrius pavyzdžius, kurie atspindi visuomenėje sutinkamus stereotipus. Tokių provokacinių situacijų etikos pratybose pateikiama visame pasaulyje, nes reikia nepamiršti, kad etikos kaip moralės teorijos mokymąsi ir galima pažinti visų pirma per moralines dilemas ir nepatogias diskusijas“, – situaciją komentavo pratybų autorės.
