Beveik prieš metus prezidentės Dalios Grybauskaitės 60-mečiui Generalinė prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nutarė įteikti dovaną – triukšmingai sulaikė tuometį partijos „Tvarka ir teisingumas“ vadovą, Europos Parlamento narį R.Paksą ir „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupės vadovą Gedvydą Vainauską. Tuomet būtent ant jų ypač griežė dantį šalies vadovė.
Tokiai dar neregėtai operacijai, apie kurią iš karto pranešė STT ruporais tapę Estijos žiniasklaidai priklausantys portalas 15min. lt ir naujienų agentūra BNS, buvo pasitelktos didžiulės teisėsaugininkų pajėgos, nors konkrečių įkalčių ir neturėta.
Dabar ši dovana gali skaudžiai atsirūgti – pirmą kartą per savo istoriją Europos Parlamento Teisės komitetas nesutiko iš karto siūlyti europarlamentarams panaikinti R.Pakso teisinės neliečiamybės. Negana to, į posėdžius dar nebuvo kviečiamas nė vienos ES šalies generalinis prokuroras.
Lietuvos generalinis prokuroras Evaldas Pašilis prieš Europos Parlamento Teisės komiteto narius stos pirmasis.
Išklausyti E.Pašilio poziciją komiteto nariai panoro šią savaitę, kai susipažino su pateikta medžiaga ir kai į jų klausimus atsakė europarlamentaras R.Paksas. Jiems susidarė įspūdis, kad tai gali būti politinis susidorojimas ir vyksta žurnalistų persekiojimas.
Siūlo pasiskaityti įstatymus
R.Paksas pareiškė, kad nuo 2004 metų Lietuvoje vyksta jo politinis persekiojimas, kuris dabar įgijo baudžiamosios bylos formą.
Lietuvos teisininkai neabejoja, jog Europos Parlamento nariai E.Pašilį kviečiasi, kad išsiaiškintų, ar R.Pakso pareiškimas apie politinį persekiojimą pagrįstas.
„Toks kvietimas rodo, kad šiai bylai skiriama daug dėmesio ir tai nebus tik formalus sprendimas. Bandoma išklausyti abi puses ir įsitikinti, ar R.Pakso pateikta informacija nėra šališka.
Tačiau manau, kad pirmiausia norima įvertinti šios bylos perspektyvas“, – samprotavo teisės mokslų daktaras, Vilniaus universiteto docentas Remigijus Merkevičius.
R.Paksas teigė esąs patenkintas komiteto sprendimu iškviesti E.Pašilį: „Galiu pasakyti, kad pradėjau labiau tikėti ES teisingumu. O generaliniam prokurorui prieš atvykstant čia siūlyčiau šiek tiek pasiskaityti įstatymus.“
Vykti į Briuselį reikėtų
Kada E.Pašilis bus kviečiamas į Briuselį ir kokius klausimus jam planuojama pateikti, kol kas nėra žinoma. Generalinė prokuratūra trumpai atsakė, jog kvietimas iš Europos Parlamento dar nėra gautas.
Prašydamas panaikinti R.Pakso teisinę neliečiamybę E.Pašilis į Europos Parlamentą raštu kreipėsi praėjusių metų kovą. Ar prokuroras išdrįs europarlamentarams paaiškinti savo argumentus ir atsakyti į jų klausimus?
Teisininkas R.Merkevičius įsitikinęs, kad kvietimo į Europos Parlamentą sulaukęs generalinis prokuroras ten turėtų nuvykti: „Atsiliepimas į bet kurios tarptautinės institucijos kvietimą yra gero tono ir atvirumo ženklas. Jei jis nedalyvautų tokiame susitikime, jau būtų požymis, kad čia kažkas netvarkinga, negražu ir nešvaru. Prokurorui tai būtų nenaudinga.“
Teisme tikisi pergalės
R.Pakso išklausę Europos Parlamento Teisės komiteto nariai dėl jo neliečiamybės panaikinimo planavo balsuoti vasario pabaigoje.
Kai sprendimą priims Teisės komitetas, galutinis balsavimas dėl R.Pakso neliečiamybės vyks Europos Parlamento plenariniame posėdyje.
„Jei atims neliečiamybę, prasidės teismai Lietuvoje, o procesas bus ilgas ir nuobodus, atimantis daug laiko. Mes jį vis tiek laimėsime, nes neteisybė negali triumfuoti“, – po komiteto posėdžio kalbėjo R.Paksas.
Būtų smūgis valstybei
O kas būtų, jei Europos Parlamentas netenkintų Lietuvos prokurorų prašymo panaikinti R.Pakso teisinę neliečiamybę?
„R.Paksas išvengtų baudžiamojo persekiojimo, bet tai būtų pusė bėdos. Skaudžiausia būtų tai, kad baudžiamajai bylai būtų suteiktas politinio persekiojimo atspalvis, o tai būtų didžiulis smūgis valstybei“, – aiškino R.Merkevičius.
Teisininkas įsitikinęs, kad tokiu atveju ne tik žlugtų byla, bet ir nukentėtų Lietuvos įvaizdis: „Valstybė – ES narė, kuri skelbiasi gerbianti žmogaus teises, staiga būtų apkaltinta buvusio prezidento politiniu persekiojimu.“
Tada atsakomybės neišvengtų ir generalinis prokuroras.
„Nežinau, ar tyrimas pradėtas vadovaujant dabartiniam prokurorui, bet jis, kaip aukštesnysis prokuroras, atsakingas už visus tyrimus vertybine prasme ir jo kontrolės veiksmingumo klausimas galėtų būti svarstomas labai aukštu lygiu“, – kalbėjo R.Merkevičius.
Dirbo rekordiniu greičiu
Dėl šios bylos jau nusvilo tuometis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vadovas Irmantas Mikelionis.
Šis pareigūnas nuo pirmos tyrimo dienos praėjusių metų kovą viešai skelbė, kad žiniasklaidos grupės „Lietuvos rytas“ vadovas G.Vainauskas sutarė su R.Paksu, jog jis už beveik 15 tūkst. eurų kyšį paveiks statybų inspektorius, kad jie leistų naudoti naują „Norfos“ parduotuvę Prienuose.
Jo spaudžiami prokurorai bylą teismui bandė perduoti rekordiniu greičiu – per du mėnesius, tačiau garsiai išreklamuotą bylą Vilniaus apygardos teismas (VAT) prokurorams grąžino net jos neatvertęs.
Nemokšiškai bylą sukurpusių prokurorų neišgelbėjo ir Apeliacinis teismas.
Jis taip pat pripažino, kad kaltinamasis aktas dėl prekybos poveikiu G.Vainauskui ir buvusiam bendrovės „Omnitel“ vadovui Antanui Zabuliui surašytas skubotai, nesuprantamai, be to, nepasibaigus galimybei skųsti ikiteisminio tyrimo veiksmus.
Byloje – visiška painiava
Teismui perduotoje byloje buvo minimi tik du kaltinamieji iš trijų – prokurorai nusprendė nelaukti, kol Europos Parlamentas apsispręs dėl R.Pakso neliečiamybės, ir jo bylą išskyrė į atskirą.
Politinius užsakymus galbūt vykdantys prokurorai taip skubėjo atiduoti bylą teismui, kad net nelaukė, kuo baigsis tyrimas dėl „BOD Group“ veiklos ir galimo poveikio Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT).
Mat A.Zabulis buvo kaltinamas tuo, jog veikdamas kitų asmenų interesais pasiūlė ir susitarė duoti kyšį G.Vainauskui, kad „jis, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi ir pažintimis, paveiktų FNTT pareigūnus“.
FNTT pareigūnai aiškinosi, ar bendrovė „BOD Group“ tinkamai panaudojo ES lėšas. Tačiau paaiškėjo, kad daryti jokio poveikio net nereikėjo. Po patikrinimo ir pakartotinio tyrimo FNTT tyrimą dėl bendrovės „BOD Group“ nutraukė pati Generalinė prokuratūra – nerasta jokių pažeidimų.
Nevykėlis prokuroras griebėsi keršto
I.Mikelionio garsiai išreklamuotai bylai atsidūrus aklavietėje, susvyravo ir kėdė šio prokuroro, kurio biografijoje, kaip atskleidė „Lietuvos rytas“, yra daugybė skandalingų faktų.
Po kelių atkaklių bandymų laimėti konkursą ir vėl eiti Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vadovo pareigas jis nebuvo paskirtas į šį postą. Tada jis pradėjo kelti bylas žurnalistams už tariamą šmeižtą.
Jas tirti užkrauta Panevėžio ir Kauno kriminalistams, kurie dėl I.Mikelionio įgeidžių turėjo į šalį padėti daug svarbesnes bylas. Šią savaitę viena žurnalistams sukurpta byla jau buvo nutraukta.
