Daugiau kaip pusę partijos vadovo rinkimuose dalyvavusių konservatorių balsų gavęs G.Landsbergis nugalėjo jau pirmajame ture. Politikas prisipažino tokios pergalės nesitikėjęs ir ją pavadino dideliu pasitikėjimo kreditu, kurį bendruomenė suteikė tolesniam atsinaujinimui.
Per savaitgalį vykusius tiesioginius partijos pirmininko rinkimus G.Landsbergis surinko 5539, arba 62 proc., balsų. Jis smarkiai pralenkė kitus tris Seimo narius, besirungusius dėl posto.
Antroje vietoje liko Paulius Saudargas, gavęs 1696 (19 proc.), trečioje – Žygimantas Pavilionis – 1065 (12 proc.), ketvirtas – Mykolas Majauskas – 577 (7 proc.) balsai.
Rinkimuose dalyvavo 8987, arba 57,83 proc., balsavimo teisę turinčių konservatorių.
Pirmą kartą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vadovas išrinktas ketveriems metams. Iki šiol jo kadencija trukdavo dvejus metus.
Kovo 4 dieną numatytas partijos suvažiavimas, per kurį naujasis pirmininkas įgis įgaliojimus eiti pareigas.
Po sėkmingų rinkimų G.Landsbergis prabilo apie Tėvynės sąjungos laukiančius pokyčius.
„Manau, vienas konkrečių dalykų – mes turime atsiverti, tapti atviresne bendruomene. Labai konkreti to išraiška – atviri rinkimai.
Tai reiškia, kad kiti partijai svarbūs vidiniai rinkimai turi vykti kviečiant balsuoti ne tik partijos narius, bet ir žmones už partijos ribų, kaip tai vyksta Prancūzijoje ar Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Sakykime, Tėvynės sąjunga rems kurį nors vieną kandidatą į prezidentus, ir kam konkrečiai suteikti paramą, galėtų atrinkti ne tik partijos nariai, bet ir visa visuomenė“, – sakė G.Landsbergis.
Per partijos lyderio rinkimų kampaniją politikas iškėlė klausimą dėl organizacijos pavadinimo trumpinimo iki „Tėvynės sąjunga“, atsisakant žodžių „Lietuvos krikščionys demokratai“.
Ką apie tai mano perrinktas konservatorių vadovas?
„Ne pirmininko prerogatyva tokius dalykus keisti.
Aš kreipiausi į bendruomenę, jog jeigu mes manytume, kad tai yra teisingas kelias didesniam mūsų suvienijimui, manau, juo galėtume eiti. Viskas bus suvažiavimo rankose. Pažiūrėsime, kokios bus nuotaikos“, – kalbėjo G.Landsbergis.
Politikas nemano, kad partijos pavadinimo keitimas jai grėstų byrėjimu: „Manau, kad ir šių rinkimų rezultatai parodė, jog yra didelis palaikymas mano pasiūlytos vienybės vizijos, kuri grįsta kompromisais, – ne išgryninant skirtingumus, būtinai parodant, kokių mes turime skirtumų, bet kompromisu siekiant aukso vidurio, geriausios visiems pozicijos.
Todėl galimo byrėjimo tikrai nematau. Manau, susitarsime. Esame patyrusi bendruomenė ir tikrai esame pajėgūs būti vieningi, išmintingai žengti į pergalę.“ (BNS, LR)
Privalo išlįsti iš A.Kubiliaus šešėlio
Giedrius Česnakas
Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dėstytojas
„Akivaizdu, kad G.Landsbergis partijoje turi didžiausią palaikymą. To pasiekti jam pavyko ir turima partijos lyderio pozicija – jis buvo labiausiai matomas partijos viduje, turėjo geriausią sąveiką su jos skyrių vadovais, kurie turi galimybių paveikti balsuotojų pasirinkimą. Žinoma, pasitvirtino ir G.Landsbergio taktika paankstinti rinkimų datą. Jei partijos lyderio rinkimai būtų vykę pavasarį, vadinamojo krikdemiškojo sparno kandidatai būtų turėję daugiau laiko pasirengti.
G.Landsbergis išsprendė lyderystės partijoje problemą, bet kitas klausimas – kaip jam seksis pasirinkti kryptį, kuri konservatorius išvestų iš savotiškos aklavietės, kurioje jie yra atsidūrę.
Be to, ar jam pačiam pavyks pasiekti nacionalinės politikos viršūnę? Teoriškai G.Landsbergis jau turėjo ten būti, tačiau šią erdvę buvo užleidęs A.Kubiliui. Dabar jis privalės pasistengti būti labiau matomas ir geriau atpažįstamas už partijos ribų.
Tik taip gali bandyti pritraukti naujų rinkėjų.
Akivaizdu, kad konservatorių lyderis susidurs ir su tam tikru pasipriešinimu. G.Landsbergis buvo vaizduojamas kaip liberalus politikas, todėl jam dabar teks pateikti viziją, kaip integruoti kitą partijos dalį – labiau krikdemiškąją. Šiuo atveju daug lems pavaduotojų pasirinkimas.
Kita vertus, G.Landsbergiui ypač palankūs rinkimų rezultatai partijos skilimo galimybę gerokai sumenkino. Jo pralaimėję varžovai prarado savo pozicijas, todėl, tikėtina, jiems teks prisitaikyti.
Manau, nesėkmę šiuose rinkimuose patyrusiam Ž.Pavilioniui teks užmiršti siekius tapti konservatorių kandidatu į prezidentus. Akivaizdu ir tai, kad šio politiko keltas maištas dėl nesusitarimo su „valstiečiais“ neturėjo palaikymo ne tik partijos viršūnėse, bet ir žemiau.
Konservatoriai, norėdami geresnių rezultatų būsimuosiuose rinkimuose, turi išgryninti savo poziciją ir tapti gyvybingesni. Aišku, kritikuoti konservatyvias vertybes deklaruojančius „valstiečius“ jiems bus sunku. Valdančiajai daugumai jie iš esmės gali oponuoti tik dėl ekonominės politikos. Bet G.Landsbergis turi tai daryti kur kas aktyviau nei iki šiol.“
