Miškininkai paskelbė, kad surengs visuotinį įspėjamąjį streiką, jeigu šalies Vyriausybė iki kovo 8 dienų nepradės derybų dėl valstybinių miškų valdymo reformos.
Aplinkos ministerija pasiryžusi šiuo metu esančias 42 urėdijas pertvarkyti į vieną valstybės valdomą įmonę „Lietuvos valstybiniai miškai“ su 25 padaliniais visoje šalyje. Šie padaliniai būtų tik dalinai savarankiški.
„Miškininkams kelia nerimą skubotai stumiama reforma, ir tai jau ne pirmas kartas, kai pasikeitus Seimo kadencijai, norima išdraskyti gerai veikiančią struktūrą“, – kalbėjo Lietuvos miškininkų sąjungos pirmininkas, Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas profesorius Edmundas Bartkevičius.
Atskleidė, kas siekia naujos tvarkos
Pirmininko nuomone, siūloma pertvarka gali būti naudinga stambiesiems medienos perdirbėjams, kuriems atsivertų galimybės pigiau apsirūpinti žaliava.
E.Bartkevičius įžvelgė keistų sutapimų. Sausio 10-ąją aplinkos ministras Kęstutis Navickas susitiko su asociacijos „Lietuvos mediena“ atstovais ir tą pačią dieną viešojoje erdvėje prasidėjo šmeižto kampanija prieš miškininkus, o ministras netrukus paskelbė pertvarkos metmenis.
„Pasipylė pareiškimai apie urėdijose neva klestinčią korupcija, kai kurioms urėdijoms gręsiantį bankrotą“, – stebėjosi E.Bartkevičiaus. Jo nuomone, šiuo metu Lietuvoje veikianti elektroninė aukcionų sistema yra viena šiuolaikiškiausių Europoje, jos gali pavydėti net kaimyninės šalys.
Suvažiavimo delegatai taip pat nusprendė kreiptis į įvairias institucijas, ar ministras K.Navickas ir kiti su reforma susiję ministerijos darbuotojai nesusiję su medienos pramone ir nesupainiojo privačių ir viešų interesų.
Tikrovės visiškai neatitinka ir kalbos apie prastus finansinius rodiklius. Visos miškų urėdijos dirba pelningai, į valstybės biudžetą jos sumoka daugiau kaip 42 proc. visų gautų pajamų.
2016 metais urėdijų normalizuoto grynojo pelno marža siekė 17,7 proc, ir šis dydis yra ženkliai didesnis už energetikos ir susisiekimo sektorių rodiklius.
Įžvelgia neišnaudotų resursų
„Valdymo skaidrumas ir efektyvumas, didesnė grąža visuomenei, noras matyti daugiau miškininkų ne kabinetuose, o miške“, – tokius svarbiausius pertvarkos siekius naujienų portaliui lrytas.lt nurodė aplinkos ministras K.Navickas. Jo skaičiavimais, naujoji tvarka per metus padėtų sutaupyti apie 14 mln. eurų.
Ar ministerija tikrai pataikauja didiesiems medienos pirkliams?
„Neslepiame siekio, kad sąžiningai dirbantis verslas turėtų geresnes sąlygas“, – pareiškė K.Navickas. Jis siūlė neskubėti kasti gilių apkasų ir žadėjo išklausyti visas nuomones.
Suvažiavimo pabaigoje ministras kalbėjo nuosaikiau.
„Reikia tartis, o tai tik pokalbio pradžia, kaip turėtų vykti reforma“, – pareiškė K.Navickas ir net išgirdo miškininkų plojimų.
Profesorius E.Bartkevičius sutiko, kad rezervų didinti efektuvymą dar yra, bet tai reikia daryti negriaunant esamos sistemos, evoliucijos keliu.
Sąjungos vadovo nuomone, pertvarkos įvykdyti per pusmetį, kaip numatė ministerijos vadovai, fiziškai neįmanoma – tai turėtų būti gerai apgalvotas kelių metų procesas.
Šiuo metu miškų urėdijose dirba apie 4000 darbuotojų ir po numatomų pertvarkų maždaug 10 proc. jų netektų darbo. Pasak ministro K.Navicko, visi tiesiogiai su miško tvarkymu ir priežiūra susiję asmenys liks savo darbo vietose.
„Reforma visiškai nesuderinama su Vyriausybės skelbiamais siekiais kurti darbo vietas regionuose“, – įsitikinęs Miškininkų sąjungos vadovas. E.Bartkevičius.
Socialdemokratai turi kitą pasiūlymą
„Valstiečių“ paskirto ministro siūlomai reformai nepritaria koalicijos partneriai socialdemokratai, kurie yra pateikę kitą projektą. Pagal jį šalyje liktų veikti 9 urėdijos.
„Pritariame specialistų siūlymui, kad urėdijos didėtų ir būtų ekonomiškai stiprios, tačiau neturėtų būti atleidžiami darbuotojai. Nenorime, kad atsitiktų taip, kaip kaimyninėse šalyse, kur didžiausią naudą po pertvarkų pajuto stambiosios pramonės atstovai“, – kalbėjo Seimo narys socialdemokratas Juozas Olekas.
Jis tikino neišgirdęs aplinkos ministero K.Navicko argumentų, kodėl reikalinga tokia reforma. Ministras pakviestas atvykti į Socialdemokratų frakcijos posėdį.
K.Navickas tikino, kad kalbėti su partneriais būtina ir reikia išgirsti jų nuogastavimus.
„Nereikia griauti tiksliai nežinant, kas bus statoma“, – suvažiavimo metu kalbėjo buvęs aplinkos ministras, europarlamentaras Valentinas Mazuronis.
Jis pritarė nuomonei, kad įkūrus vieną įmonę, politinis spaudimas jai ir sąlygos korupcijai tik padidėtų.
„Elkitės taip, kad vėliau nebūtų gėda“, – pertvarkos autoriams patarė politikas.
Seimo narys liberalas Simonas Gentvilas taip pat mano, kad pasiūlyta reforma kelia daugybę klausimų ir įžvelgia pavojų įkūrus vieną įmonę.
„Šiuolaikiškos įstaigos vadovai nuolat turi galvoti apie tobulėjimą, o darbuotojų turi būti tiek, kiek reikia“, – įsitikinęs S.Gentvilas.
Rezoliucijoje – svarbiausi akcentai
Neeilinio suvažiavimo delegatai priėmė rezoliuciją, kurioje raginama stabdyti urėdijų pertvarką, kuriai visiškai nepasiruošta.
„Aplinkos ministerija, neįvertinusi situacijos, neturėdama aiškaus veiksmų plano, nenurodydama reformos būdo naikina savarankiškas miškų urėdijas ir kuria vieną įmonę. Sunku įžvelgti politinės valios prasmingumą, kai vienu rankos mostu norima sugriauti gerai ir pelningai dirbančią sistemą“, – skelbiama dokumente.
Miškininkų nuomone, reforma pradėta skubotai, neįvardijus siekiamų tikslų, pagrįstą deklaratyviais teiginiais ir klaidinga informacija. Neatlikta siūlomų priemonių įgyvendinimo sąnaudų ir naudos analizė, nėra reformos padarinių prognozės ir vertinimo, neaišku, kaip veiks naujai sukurta sistema, kaip bus perskirstytos miškų urėdijų ir girininkijų vykdomos funkcijos.
Miškininkams nesuprantama, kodėl rengiant reformą nediskutuojama su miškininkų bendruomene, o jų pateikti konkretūs pasiūlymai net nėra svarstomi. Neįvertinta miškų išteklių valdymo ir prekybos monopolizavimo įtaka parduodamos medienos kainoms, poveikis smulkiajam medienos verslui ir medienos ruošos įmonėms.
„Nėra jokių argumentų, rodančių, kad įvykdžius reformą padidės miškų ekologinė, socialinė ir ekonominė nauda. Kyla klausimas, kaip reforma paveiktų regionų socialinę ekonominę atskirtį ir kiek padidėtų nedarbas bei emigracija“, – rašoma rezoliucijoje.
Jos autorių nuomone, centralizavimas ir monopolinės įmonės įkūrimas eliminuotų iš miško ūkio rinkos santykius, konkurenciją, iki minimumo sumažintų gamybos efektyvumo palyginamosios analizės galimybes ir tuo tik skatintų neskaidrius sandorius bei atvertų galimybę valstybinių miškų privatizacijai, taip pat pažeistų per šimtmetį susiformavusias Lietuvos valstybinio miško ūkio tvarkymo tradicijas.
Neeilinis miškinikų suvažiavimas pareikalavo sustabdyti Aplinkos ministerijos inicijuojamą valstybinių miškų valdymo reformos vykdymą.
Suvažiavimo delegatai pasisakė už nuosaikią ekonomiškai pagrįstą valstybinių miškų valdymo pertvarką – siūlo suformuoti ekonomiškai stabilias optimalaus dydžio miškų urėdijas ir išsaugoti jų ekonominį savarankiškumą. Tai įgalins dar labiau padidinti miškų urėdijų veiklos efektyvumą, turto grąžą valstybei su minimaliomis socialinėmis pasekmėmis.
