Nuo 1988 metų mokyklai vadovaujantį V.Belovą įklampino mokymo plaukti pradinukus programa.
Mat valstybės finansuojamas 30,5 tūkst. eurų vertės užsakymas pernai atiteko Vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų užimtumo centrui.
V.Belovo tikinimu, „Delfinas“ nei fiziškai, nei juridiškai negalėjo dalyvauti šioje programoje.
Bet tyrimą atlikę savivaldybės auditoriai, o vėliau speciali darbo grupė konstatavo, kad veikė pinigų „panaudojimo“ schema.
Klausimų dėl kaltės nekilo
„Čia klestėjo savivalė, o pažeidimai – daugiau nei akivaizdūs. Vien 2016 metais į kitą įmonę, kuri neabejotinai susijusi su V.Belovu ir kitais „Delfino“ darbuotojais, nuplukdyta daugiau kaip 30 tūkst. eurų“, – sakė Šiaulių miesto savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto pirmininkas Andrius Šedžius.
Aptikta painiavos ir dėl įkainių taikymo. Tas pats Vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų užimtumo centras mokėjo mažiau, nei buvo nustatyta, o vėliau skubiai įsipareigojo padengti susidariusį beveik 7 tūkst. eurų skirtumą.
Direktoriaus atleidimui pritaręs A.Šedžius sakė, kad istorija buvo keista dėl patiriamo spaudimo: „Užtarėjų netrūko – skambinėjo ir partijų vadovai, ir Seimo nariai.“
Puolimą vadina asmeniškumu
Tuo metu V.Belovas aiškino, kad visa ši istorija – asmeninių nesutarimų su miesto Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėju Gintaru Jasiūnu tąsa.
„Trintis atsirado dar 2013 metais, nes iš pirmosios vietos prioritetiniame sąraše buvo išstumtas 50 metrų baseino statybų klausimas.
Baseino būklė buvo apverktina, todėl nesulaukę jokio valdžios dėmesio surengėme naktinio plaukimo akciją.
Remonto darbai pajudėjo, bet prasidėjo ir tylus puolimas“, – sakė mokyklos direktorius.
„Delfino“ vadovas kategoriškai atmetė priekaištus, kad nedalyvauta mokymo plaukti programoje: „Pirmiausia ji buvo skirta ne biudžetinėms organizacijoms. Be to, mūsų treneriai dirba maksimaliu krūviu, o dirbti daugiau kaip 36 valandas per savaitę draudžia teisės aktai.
Plaukimo mokyklos pajėgumai yra 360 vaikų, o treniruotes lanko net 550. Priimčiau dar bent tris trenerius, bet jų nėra. Todėl sutikti išmokyti plaukti dar 800 vaikų yra utopija.“
Pasak V.Belovo, nauji plaukimo takelių nuomos įkainiai nebuvo suderinti su plaukimo mokykla, todėl apie juos tiesiog nežinojo: „Manau, kad apie pasikeitusius įkainius nepranešta G.Jasiūno iniciatyva.“
Direktorius savo garbę nusiteikęs ginti teisme, nes kaltas nesijaučia.
Direktorių kaltina gudravimu
Bet Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas šioje istorijoje jokių asmeniškumų neįžvelgė ir teigė, jog direktorius taip bando išsisukti.
„Sąmoningai maišomos dvi programos. „Delfinas“ išties negalėjo dalyvauti vienoje programoje, nes neatitiko įstaigos statusas. Tačiau pagrindinėje, kurią paskelbė Lietuvos plaukimo federacija, dalyvauti privalėjo. Ir direktoriaus nurodymu buvo pateiktas atsakymas, kad dalyvaus ne „Delfinas“, o kita organizacija.
Visoje Lietuvoje šioje programoje dalyvavo išskirtinai plaukimo mokyklos, tik Šiauliuose pinigai buvo nukreipti į privačią organizaciją, kurios interesams atstovavo tas pats V.Belovas, o sąskaitas priiminėjo „Delfino“ finansininkė“, – tvirtino G.Jasiūnas.
Įgavo ir politinio kvapo
Tyrimas dėl plaukimo mokyklos prasidėjo pernai pavasarį. Per tą laiką ši istorija įgijo ir politinių atspalvių.
Beveik prieš metus Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Eduardas Bivainis sulaukė liberalų grupelės vizito. Politikai domėjosi, kodėl būtent „Delfine“ pradėtas tyrimas. „Išgirdau įdomių užuominų dėl ateities“, – prisiminė E.Bivainis.
Auditas tada nebuvo sustabdytas, o praėjusį rudenį Šiauliuose įvyko politinis perversmas: pažėrę kaltinimų iš valdančiosios daugumos pasitraukė trys iš keturių tarybos narių liberalų.
Vienas pirmųjų perversmininkų darbų buvo nepartinio E.Bivainio atleidimas.
Šiaulių meras Artūras Visockas buvo įpareigojęs administracijos direktoriaus pavaduotoją Giedrę Mendozą Herrerą vadovauti darbo grupei, kuri sprendė, kokią nuobaudą skirti „Delfino“ vadovui. Bet liberalė nuo komisijos darbo nusišalino raštu.
