Kauno miesto centre atsirado dar vienas kauniečiams ir turistams įdomus kultūros objektas.
150 metrų ilgio spalvota tvora, kuri tęsiasi nuo V.Putvinskio iki K.Donelaičio gatvių, skirta tarpukario Kaunui ir čia gyvenusiems žmonėms atminti.
Projektą plėtojančios SBA koncernui priklausančios bendrovės „Urban Inventors“ generalinis direktorius Lionginas Šepetys tikino, jog tvora Vienybės aikštėje pirmiausia turi praktinę funkciją – pradedamas rekonstruoti „Pramprojekto“ pastatas, kuriame įsikurs vienas didžiausių ir prestižiškiausių Kauno verslo centrų. Todėl statinys skirtas praeivių saugumui.
„Tačiau kartu norėjome, kad ši tvora būtų šiuolaikiška, informatyvi ir interaktyvi. Juk istorijos pasakojimai, prisiminimai ir yra tai, kas miestą daro gyvą bei įdomų“, – kalbėjo L.Šepetys.
Tvora įrengta kartu su Kauno istorikais ir muziejininkais, kurie pabrėžė Vienybės aikštės svarbą miestui. Šioje vietoje kalbas sakydavo šalies prezidentai ir kiti asmenys, kauniečiai nuo seno rinkdavosi dalytis istorijomis.
Tvora padeda atskleisti šias praeities paslaptis ir mažai girdėtas istorijas nuo pat 1919 metų, kai Kaunas tapo europietišku miestu ir kultūros centru.
Neįprastą tvorą puošia įvairios tarpukario laikų nuotraukos. Be to, pro joje įrengtas rakto skylutes atsiveria daugeliui galbūt nelabai žinomų Kauno istorijų saugykla – praeities vaizdai ir pasakojimai.
Žvelgdami pro rakto skylutes praeiviai galės sužinoti, kas tuo metu prekiavo populiariausiais ledais Kaune arba kaip treniruodavosi tarpukario kariškiai. Tvoroje pateikta informacija leidžia sužinoti ir tai, kiek kainavo tarpukario elito pramogos. Mat tarp aukštuomenės tarpukariu buvo itin populiarūs prašmatnūs pokyliai.
Tvoroje įtaisytas mygtukas, kurį paspaudus pasigirsta pasakojimas iš tarpukariu išleistų užsieniečių prisiminimų apie Kauną.
Prasidėjus Vienybės aikštės rekonstrukcijai, bus įrengti dar du po 150 metrų ilgio tvoros segmentai. Vienas jų bus skirtas 1945–1990 metų Kaunui, kitas – atkurtos nepriklausomybės laikotarpiui.
