Pasak L.Kojalos, tai nėra pirmas prieštaringas Baltarusijos vadovo pareiškimas kaimyninių šalių atžvilgiu ir dabartinės „penktosios kolonos“ paieškos atspindi A.Lukašenkos režimo nepasitenkinimą dėl vykstančių protestų, kuriuos pakurstė vadinamasis „veltėdžio mokestis“.
„Tai yra tam tikra reakcija į protestus šalies viduje, kurie dabartinės valdžios nedžiugina ir visada ieškoma pateisinimų, dažniausiai tiems pateisinimams yra randamos išorinės priežastys“, – sakė L.Kojala, pridurdamas, jog panašias sąmokslo teorijas kūrė ir nuversto Ukrainos vadovo Viktoro Janukovyčiaus aplinka Maidano protestų metu.
Politologo teigimu, jėgos panaudojimo protestams numalšinti scenarijaus Baltarusijoje negalima atmesti, bet kalbos apie diversantus iš užsienio nebūtinai reiškia pasiruošimą būsimoms represijoms. L.Kojala taip pat pastebėjo, kad nuo vasario Minske ir kituose miestuose vykstantys protestai rodo, jog pilietinė visuomenė Baltarusijoje yra gyva, tačiau nėra priežasčių manyti, kad nepasitenkinimas vienu ar kitu mokesčiu gali išjudinti A.Lukašenkos režimą.
„Akademiniai tyrimai rodo, kad absoliučiai didžioji dalis realių pokyčių tokiuose režimuose įvyksta dėl vidaus aplinkybių elito tarpe, ne dėl kilusių protestų iš visuomenės pusės“, – sakė L.Kojala.
Baltarusijos vadovas antradienį viešėdamas Mogiliove pareiškė, kad šalyje aktyviai veikia „penktosios kolonos“ – užsienio valstybių inspiruotos priešiškos jėgos. Prezidentas taip pat paskelbė apie neva sulaikytą grupę ginkluotų smogikų, pasirengusių vykdyti provokacijas ir galimai apmokytų bei finansuotų Lietuvoje, Lenkijoje, Ukrainoje. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tokius A.Lukašenkos teiginius pavadino „iš piršto laužtais“ pareiškimais.
