Ir pavirkauti, kad atėjo baisūs laikai, o anksčiau buvo ramiau, tikrai negalime.
Kai šią savaitę Vilnius džiaugėsi Magdeburgo savivaldos teise, gauta prieš 630 metų, reikėjo pripažinti, kad miesto istorijoje buvo ir tamsių puslapių.
Štai prieš kelias dienas Lietuvos edukologijos universiteto dėstytojas D.Burba pristatė knygą „Smurtiniai bajorų nusikaltimai ir bausmės XVIII amžiaus Vilniaus paviete“.
Išstudijavęs Vilniaus pavieto pilies ir žemės teismų knygas monografijoje mokslininkas nagrinėja smurtinius bajorų nusikaltimus.
Pasirodo, kad jie buvo ne tokie jau reti ir tarp aukštesniojo luomo atstovų, o ką jau kalbėti apie žemesnįjį visuomenės sluoksnį. XVIII amžiuje Vilniaus paviete klestėjo teisingumo atkūrimas jėga.
Kad Vilniaus apylinkėse netrūko smurto ir prieš kelis amžius, liudija archeologų randamų palaikų tyrimai.
Prieš trejus metus atliekant kasinėjimus Subačiaus gatvėje rasti net trijų nukirsdintų vyrų palaikai. Antropologė J.Kozakaitė sakė, kad tai tik antras nukirsdinimo atvejis Lietuvoje.
Šios kapinės – XVI-XVII amžiaus. Kas tuo metu įvyko Vilniuje, kad tokiai žiauriai mirčiai buvo pasmerkti net trys vyrai? Į šį klausimą dar mėgins atsakyti mokslininkai.
Kapinės Subačiaus gatvėje niekur neaprašytos. Iš palaidojimų pobūdžio, persirgtų ligų, tyrėjai sprendžia, kad čia buvo laidojami pažeidžiamiausio sluoksnio atstovai.
Galbūt todėl šiame kapinyne daug traumų – kaukolių ir šonkaulių lūžių, įvairių rankų išnirimų.
Galvas senovės vilniečiai dažniausiai vienas kitam daužė bukais įrankiais. Tiesa, vienas jaunas vyras buvo nudurtas dviem smūgiais.
Vienam vyrui galva buvo nukirsta kardu arba kirviu. Pirmą kartą žudikas nepataikė. Tai liudija mentėje likusi žymė.
Gali būti, kad kapų duobėse galėjo būti palaidoti dar penki panašaus amžiaus vyrai, tačiau smurto žymės buvo likusios minkštuosiuose audiniuose.
Kitas kraupus radinys archeologų laukė kitoje palaidojimo duobėje. Ten šalia moters, naujagimio palaikų rastas palaidotas ir nukirsdintas vyras.
Egzekuciją jam įvykdė budelis. Bet tyrėjai aptiko ir daugiau smurtą liudijančių kirstinių žymių galvos srityje. Jos buvo sugijusios.
Taigi ne visa istorija yra geriausia mokytoja. Bet vis dėlto ne vienas, išgirdęs apie šiomis dienomis kuriamas smurto prevencijos programas, mesteli: „Akcijos baigiasi, o smurtas lieka.“
„Sostinė“
